Pasaulio pabaigai statyta sėklų saugykla Norvegų Svalbardo salyne

Sirijoje liepsnojantis pilietinis karas paskatino Arkties salyne esančią pasaulinę sėklų saugyklą pirmą kartą atverti savo lobynus. Akmenyje iškaltoje itin atsparioje ir apsaugotoje saugykloje sukauptų sėklų dalis buvo paimta pirmadienį, praneša „Reuters“.

Pasaulio pabaigai statyta saugykla įrengta Norvegų Svalbardo salyne. Tarp pavyzdžių buvo kviečių ir miežių pavyzdžių, bei kitų augalų, tinkamų sausiems regionams. Karo paliestas bankas, kuriam ir buvo

paprašyta suteikti naujų sėklų pavyzdžių, yra netoli Sirijos miesto Alepo.

„Pasaulinės bio-įvairovės apsauga ir yra Svalbardo Pasulinės Sėklų saugyklos tikslas“, žiniasklaidai teigė Brianas Lainoffas, Sėklų Fondo atstovas. Jis yra Svalbardo sėklų saugyklos, esančios vos per 1300 kilometrų nuo Šiaurės ašigalio, vadovas.

Saugykla, Svalbardo salyne kurta 2008 metais, turi per 860 tūkstančių augalų sėklų pavyzdžių. Net jei joje dingtų elektra, saugykla išliktų užšaldyta ir sandari dar mažiausiai 200 metų.

Alepo sėklų bankas ir jo šaldymo kameros iš dalies veikė ir po to, kai nukentėjo nuo karo. Tačiau jo vaidmuo kaip pagrindinio sėklų tiekėjo ir saugotojo Viduriniuosiuose Rytuose žlugo. Dėl konflikto savo

būstinę iš Alepo į Libano sostinę Beirutą 2012-ais iškėlė ir ICARDA – Tarptautinis Agrikultūros tyrimų sausuosiuose regionuose centras.

Ši organizacija paprašė jai atiduoti 130 dėžių iš 325-ių, kurias ji paliko saugykloje. Dėžėse yra 116 tūkstančių sėklų pavyzdžių. Svalbardos saugyklos teigimu, sėklos į Beirutą bus išsiųstos vos tik bus užpildyti dokumentai.

Sausam klimatui atsparių augalų sėklos, kurios nukentėjo Alepo banke, gali padėti veisti rūšis, kurios atlaikytų sausrą tokiuose regionuose kaip Australija ar Afrika.

Sirijoje jau ketvirtus metus vykstantis vidinis konfliktas nusinešė per 250 tūkstančių žmonių gyvybes, ir privertė 11 milijonų žmonių palikti savo namus.