Paslaptingi objektai Belgijoje

Eipeno miestelis, Belgijos Rytinė dalis. Visai greta - siena su Vokietija. Tvarkingi, švarūs namukai, dirbami laukai, siekiantys miestelio pakraščius, netoliese miškais apaugusios kalvos, tylios, ramios vietos, kur dideliu įvykiu laikomos vestuvės kaimyno name, o ypač svarbiu - pavogtas dviratis. Tačiau 1989-ais metais visa ši ramybė žlugo. Viso to priežastis - ne kartą danguje pasirodę neatpažinti skraidantys objektai.

Nepaprasti įvykiai danguje prasidėjo lapkričio mėnesio pabaigoje ir su pertraukomis tęsėsi iki gruodžio vidurio.

Belgijos kosminių fenomenų tyrimo bendrija (SOBEPS) nuo to laiko apklausė beveik 200 liudininkų. Paaiškėjo, kad NSO matė ir kaimyninių Vervjės ir Obelio miestelių gyventojai. Tiesa, tik žymiai rečiau. Įdomu tai, kad žmonių, kurie buvo nutolę vienas nuo kito nemažu atstumu, pasakojimai labai daug kuo sutampa. Iš pasakojimų galima atkurti tokią įvykių seką.

Pirmą kartą NSO virš Eipeno pasirodė lapkričio 29-os dienos vakare gana nedideliame aukštyje. Liudininkai pasakoja, kad tai buvo didžiulis - ne mažiau 30-40 m skersmens - juodas trikampis su trimis baltą šviesą skleidžiančiais prožektoriais ir viduryje mirksinčiu raudonai oranžinę šviesą skleidžiančiu žibintu. Kai kurie liudininkai pasakoja, kad viršutinėje objekto dalyje buvo kupolas su trikampiais iliuminatoriais. Skraidantis objektas neskleidė jokio garso.

Deja, jokio oficialaus tyrimo tuo metu, kai pasirodė NSO, arba iš karto po šio įvykio nebuvo atlikta.

Anksčiau sklido ir dabar tebesklinda visokie gandai. Iš pradžių dėl nežinomo fenomeno buvo įtariami kariškiai, tačiau specialiai sušauktoje spaudos konferencijoje Gynybos ministerijos atstovas kategoriškai paneigė versiją, kad buvo atliekami kokie nors slaptos karinės technikos bandymai. Jis pasakė, kad į rajoną, kuriame pasirodė NSO, buvo išsiųsti naikintuvai, tačiau jie nieko neaptiko, o radarų ekranuose buvo matomi tik nežymūs trukdžiai.

Tad kas tai buvo? Kažkokie nepaaiškinami gamtiniai reiškiniai ar kažkas kita? Į astronomines anomalijas, kurias sukėlė, pavyzdžiui, Mėnulio ar Jupiterio poveikis, kaip mano mokslininkai, tai visiškai nepanašu. Taip pat nepanašu į meteorologines priežastis, pavyzdžiui, į staigų temperatūros svyravimą. Taip pat atkrenta versija apie lazerio spindulį ar didžiulę hologramą, nes nėra jokių techninių galimybių sukurti kažką panašaus. Be to, tokio „pasirodymo“ sukūrimui būtų reikėję daugybės debesų, o tomis dienomis Belgijoje viešpatavo anticiklonas, danguje nebuvo jokio debesėlio. Vargu ar NSO galima buvo palaikyti neįprastos formos lėktuvą, pavyzdžiui „Boingą“, virš kurio fiuzeliažo sumontuotas besisukantis žvalgybos sistemos AWACS diskas. Tokio tipo lėktuvai gana dažnai pasirodo oro erdvėje virš Belgijos, todėl žmonės juos lengvai atpažįsta.
Racionalios hipotezes netinka paaiškinti ir paslaptingų objektų sugebėjimą labai staigiai keisti skrydžio greitį - tai labai lėtai skrenda, tai labai greitai. Nė vienas šiuolaikinis lėktuvas, malūnsparnis ar dirižablis neturi tokių savybių. Daug liudininkų taip pat teigia, kad iš NSO sklindanti šviesa, šiam staigiai didinant greitį, susilpnėdavo. Tai reiškia, kad skraidančiame objekte buvo įrengtas vienas energijos šaltinis.

Tad apie ką pasakoja liudininkai? Štai ką apie tai galvoja SOBEPS prezidentas Mišelis Bugaras:

- Tai, be jokios abejonės, materialūs objektai - dirbtinės mašinos, kurių elgesys paklūsta protui.

Kuo remiantis galima taip teigti? Bent jau tuo, kad objektų judėjimas nebuvo chaotiškas. Sprendžiant iš liudininkų pasakojimų, šie objektai tarsi vykdė kažkokią pažintinę misiją, skrisdami nedideliame aukštyje ir atkartodami žemės reljefą. Ypač įdomu tai, kad šių objektų skrydžių maršrutai dažnai buvo šalia apšviestų automobilių kelių.

Tačiau jeigu tai mašinos, kodėl jos juda be jokio garso? Astrofizikos profesorius Angustas Meezejus, gailėdamasis praleistos progos eksperimentui, mano, kad tuo atveju, jeigu „keisti reginiai" vėl atsiras, pirmiausia reikia išsiaiškinti ar jų nelydi anomalūs fizikiniai efektai, pavyzdžiui, elektromagnetiniai trukdžiai. Mokslininkas kelia drąsią hipotezę: jeigu pavyks atlikti tokį eksperimentą ir rezultatas bus ilgalaikis, tai galima bus teigti, kad objektai savo judėjimui naudojo elektromagnetinę trauką.

Taigi, protų sąmyšis, sukeltas rytinėje Belgijos dalyje pasirodžiusių paslaptingų trikampių, tęsiasi. Kaip matyti, keliamos atsargios versijos, kurios praktiškai atmeta kažką žemiško: tiek kolektyvinę haliucinaciją, tiek ir žmogaus rankų kūrinį. Netiesiogiai, nors ir to niekas garsiai neištarė, kyla mintis: o gal tai buvo ateiviai iš kosmoso?