Paukščių tako galaktika

Neseniai astronomai nustatė, kad mūsiškė Paukščių tako galaktika įeina į galaktikų superspiečių, kurį pavadino havajų kalbos žodžiu Laniakėja („neišmatuojami dangūs“). Pavadinimą pasiūlė Kapiolani koledžo havajų kalbos dėstytojas Nava‘a Napoleonas. Naujuoju galaktikų judėjimo analizės metodu, panaudotu nustatant buvo Vynerio filtravimas.

Apžvelkime, kas tai yra galaktika? Kada žvaigždžių sankaupą galima pavadinti galaktika? Tam reikia, kad žvaigždės būtų taip susietos gravitacinių jėgų, kad jos negalėtų iš sankaupos išsilakstyti kas sau. Tad kuo daugiau žvaigždžių sankaupoje, tuo didesnė jų tarpusavio trauka. Taip Paukščių take yra apie 200-400 mln. žvaigždžių ir jos skersmuo apie 100 tūkst. švm. O štai garsiame Andromedos ūke (M31) jau apie 1000 mlrd. žvaigždžių, o skersmuo – 220 tūkst. švm. Didžiausia iš žinomų yra IC1001 galaktika Abelio spiečiuje – 100 trilijonų žvaigždžių ir 6 mln. švm. skersmuo. Tuo tarpu nykštukinė rutulinė Segue 2 (atrasta 2007 m.) teturi tik 800 žvaigždžių ir jos skersmuo „tik“ 250 švm.

Maža žvaigždžių sankaupa neišsilaksto, jei žvaigždžių judėjimo greičiai nėra dideli (iki 1 km/sek. 800-čiai žvaigždžių). Tuo tarpu Segue 2 žvaigždės juda 150 ir daugiau km/sek. Kaip čia yra – kas jas sulaiko? Pasirodo, jas sulaiko milžiniškas nematomas „tamsiosios materijos“ debesis. Tai medžiaga, gimusi kartu su Visata, jos yra kiekvienoje galaktikoje (ir, iš esmės, ji padėjo susiformuoti galaktikoms), tačiau skirtingomis proporcijomis (pvz., mūsų galaktikoje jos masė mažesnė už bendrą visų žvaigždžių masę, o Segue 2 atvirkščiai – jos yra apie 600 kartų daugiau.

Toliau – aišku, kad gali egzistuoti ir galaktikų sankaupos. Mūsų Paukščio takas (kaip ir Andromedos ūkas) įeina į Vietinės grupės galaktikų spiečių. Jos joje pačios stambiausios, tad spiečiaus gravitacinis centras yra tarp jų. Likusios maždaug 50 galaktikų daugiausia yra rutulinės nykštukinės galaktikos.

Tačiau tuo istorija nesibaigia – galaktikų spiečiai patys spiečiasi į superspiečius. 2014 m. astronomų grupė vadovaujama Tuli iš Havajų įrodė, kad Vietinė grupė yra milžiniško Laniakėjos superspiečiaus pakraštyje. Laniakėja nusitęsusi per 520 mln. švm. ir joje apie 500 galaktikų spiečių. Bendra masė – apie 10¹⁷ Saulės masių. Jau buvo pastebėta, kad galaktikos mūsiškėje Visatoje juda tarsi jas trauktų kažkokia viena trauka – ir tad dabar paaiškėjo, kad tai Laniakėjos gravitacinis centras.

Laniakėją sudaro 4 pagrindiniai superspiečiai:

• Mergelės (jam priklauso ir mūsų Vietinė galaktikų grupė);
• Hidros-Kentauro;
• Povo-Indėno;
• Pietinis.