Technologijos Naujienos:

Kai Jamesas Shinnas daugiau nei 10 metų buvo vyresnysis Rytų Azijos ekspertas CŽV. Jis svajojo turėti sinoptiko įrankių, su kuriais gebėtų prognozuoti, kokia, pavyzdžiui, tikimybė, kad artimiausią mėnesį Šiaurės Korėja išbandys savo raketą, yra 60 proc. Iki šiol tai buvo tik fantazija... Tačiau šiandien tai tapo realybe.

Nors esame labai toli nuo to, kad būtų sukurta sistema, prilygstanti žmogaus smegenims, dirbtinio intelekto kūrėjai vis labiau artėja prie savarankiškai sprendimus priimančių ir mąstančių sistemų. Jau visai netrukus dirbtinis intelektas gali pradėti kelti grėsmę žmonijai, jei ji priims neteisingus sprendimus. Taip LRT.lt sako mokslo žurnalistas, dirbtinio intelekto ekspertas ir žiniasklaidos kompanijos „Scout“ įkūrėjas Brettas Horvathas.

Universiteto studentas sėdėjo nedideliame biure su robotu ir pildė akademinę apklausą. Staiga pasigirdo avarinis signalas ir dūmai pripildė už durų esančius koridorius. Studentas privalėjo padaryti greitą sprendimą: pabėgti per aiškiai pažymėtą išėjimą – tas pačias duris, per kurias įėjo, arba sekti paskui robotą.

Mokslininkai skelbia pavojų, eiliniai piliečiai mažai ką težino, kompanijos nieko neskuba keisti, o politikai nepajėgūs nieko padaryti: kova su per pusę amžiaus pasklidusiomis pavojingomis medžiagomis nė kiek nesislenka į priekį, rašo Lucile Berland prancūzų portale slate.fr.

Ketvirtadienį LIGO observatorijos mokslininkai pranešė aptikę gravitacines bangas iš besijungiančių juodųjų skylių. „Šimtmečio mokslo proveržiu“ vadinamas atradimas leis geriau suprasti, kaip veikia gravitacija ir padės pamatus naujai astronomijos erai, mano mokslininkai.

Energijos tiekimo sistemos yra kritiškai svarbi erdvėlaivių dalis. Jos privalo gebėti veikti ekstremalioje aplinkoje ir būti itin patikimos. Poreikis sudėtingesniems erdvėlaiviams vis auga, tad ateityje prireiks ir patikimesnių energijos tiekimo sistemų. BBC apžvelgia, kokias technologijas tikėtina išvysti ateities erdvėlaiviuose.

Dar visai neseniai mintis apie nemirtingumą atrodė idėja iš fantastinio filmo. Niekas netikėjo, kad žmogaus gyvybę galima pratęsti ilgiau nei šimtui metų. Tačiau dabar mokslininkai teigia, kad kažkas panašaus į nemirtingumą gali būti visai arti, praneša msn.com. Tyrinėtojai svarsto, kad nemirtingumą galės patirti net dabar gyvenantys žmonės.

Tačiau tikrovėje robotai nuvylė. Taip, jie atlieka tai, ko žmonės nesugeba (pvz., tyrinėti Marsą) ar nemėgsta (išminuoti bombas ar siurbti grindis (pasaulyje apie 10 mln. siurblių ropoja kilimais); ir yra naudingi gamyboje. Tačiau „išmanius“ robotus sukurti sunku, nes jie vis dar gana buki.

Juros periodo valdovai – dinozaurai – praėjusią vasarą sugrįžo į kino ekranus. Idėjos autorius Stevenas Spielbergas nusprendė pakartoti istoriją, sukurtą prieš daugiau kaip 20 metų.

Prieš kelis amžius ispanų tyrėjas Ponce de Leonas leidosi į kelionę ieškoti amžinos jaunystės šaltinio. Žinoma, jam tuomet nepavyko, bet ir šiais laikais mokslininkai tikisi atrasti būdą, žmogų padarysiantį nemirtingu.

Viena didžiausių vilčių šiuolaikinėje medicinoje – kamieninės ląstelės, iš kurių jau po kelerių metų tikimasi išauginti įvairius audinius ir netgi organus.