Technologijos Naujienos:

Dabar viso pasaulio negalias turintys gyventojai galės naudotis tokia pat technologija, kaip ir britų fizikas Stephenas Hawkingas. Ilgą laiką vėžimėlyje sėdintis mokslininkas serga amiotrofine lateraline skleroze ir gali judinti tik vieną žandikaulį.

Akademikas, tyrėjas Stuartas Armstrongas iš Oksfordo universiteto Didžiojoje Britanijoje prabilo apie tikėtiną dirbtinio intelekto žalą bei potencialias galimybes užkirsti kelią nelaimėms.

Dirbtinio intelekto grėsmė žmonijai – populiari tema, analizuojama mokslininkų, inžinierių, verslininkų, sociologų ir psichologų.Vyraujančios nuomonės dažnai yra prieštaringos, pagrįstos faktais, o kartais tik fantastiniais argumentais, prasilenkiančiais ne tik su šiandienos, bet ir tolimos ateities galimybėmis.

Operacinės sistemos Linux „tėvu“ vadinamas Linusas Torvaldsas kritiškai pasisakė apie Stepheno Hawkingo, Elono Musko ir kitų IT rinkos dalyvių baimes, susijusias su mašinų sukilimu, rašo puslapis Gizmod

Ar dažnai ieškote daiktų internete? O kaip dažnai ieškote interneto daiktuose? Pasaulinės tendencijos pakankamai aiškios – vis dažniau pirksime buitinę techniką ar automobilius, statysime namus ar netgi išmaniąsias transporto sistemas, suderinamas su, pavyzdžiui, išmaniaisiais telefonais ir internetu. Tai ne fantastika, o daugelį vis labiau žavinti realybė – daiktų internetas.

Geležinkelio linija, 1830-ais metais sujungusi Mančesterį ir Liverpulį, atvėrė naują keleivių ir krovinių pervežimo tarp didelių miestų istorijos puslapį. dabar krovinio nebereikėjo ilgai gabenti upių ar jūrų transportu tarp uostų ar savaitėmis kratytis diližanais ar garų varomais omnibusais.

Biotechnologijos ir genų inžinerija ateityje leis turtingiesiems tapti naujos rūšies, žmonių-kiborgų, atstovais – jie bus tarsi dievai Žemėje, nemirtingi ir neribotų galimybių. Šis žmonių ir mašinų susijungimas, pasak Jeruzalės hebrajų universiteto profesoriaus, istoriko Yuvalo Noah Harario, bus reikšmingiausias biologinės evoliucijos etapas pasaulio istorijoje.

Pirmasis amžinojo variklio paminėjimas tik 1150 m. Bet jau senovėje domėtasi amžinojo judėjimo problemomis. Jam graikų filosofija skyrė daug dėmesio. Pvz., pitagoriečiai buvo tiesiog užburti apskritimo – ir laikė, kad ratu juda ne tik dangaus kūnai, bet ir žmogaus siela. Tačiau žmogus geba „atsekti savo kelio pradžią ir pabaigą“ ir tuo pačiu likimo pasmerktas mirčiai. Ir graikai padarė išvadą, kad negalimas amžinas dirbtinai sukurtas judėjimas, taigi ir amžinasis variklis.

Mokslininkams pavyko sukurti mažą ilgalaikės atminties ląstelę, kuri gali tiek apdoroti, tiek saugoti informaciją tuo pat metu – visai kaip žmogaus smegenys. Tai yra viena pirmųjų tokio tipo elektroninės atminties ląstelių ir labai svarbus žingsnis siekiant sukurti bionines smegenis.

Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) mokslininkai kuria nanorobotus, galinčius transportuoti veikliąsias medžiagas į vėžio pažeistą audinį. Tyrimų metu aiškinamasi, kaip gali būti kuriamos ir modifikuojamos tokios veikliųjų medžiagų dalelės. Ateityje šios žinios taps labai svarbios vėžio ir kitų ligų gydymui.

Ray‘us Kurzweilas 1999 metais pateikė prognozę, kuri iš tikrųjų pildosi: iki 2023 metų 1000 JAV dolerių vertės nešiojamasis kompiuteris savo galia ir kitais techniniais parametrais prilygs žmogaus smegenims. Jis taip pat pateikė Moore‘o dėsnį, kuris postuluoja, kad kompiuterio darbinė atmintis padvigubės maždaug kas 18 mėnesių.