Superkompiuteris išanalizavo, kurie vaistų junginiai gali veiksmingai sustabdyti koronavirusą

Naujasis koronavirusas mokslininkams kelia precendento neturintį iššūkį: viruso plitimo greitis reiškia, kad jie turi paspartinti savo tyrimus. Bet juk tokiems atvejams ir buvo sukurtas greičiausias pasaulyje superkompiuteris, rašo CNN.

„Summit“ – IBM superkompiuteris, aprūpintas „dirbtinio intelekto smegenimis“ – atliko tūkstančius modeliavimų ir išanalizavo, kurie vaistų junginiai gali veiksmingai sustabdyti šeimininko ląstelių užkrėtimą virusu.

Superkompiuteris identifikavo 77 tokius junginius. Tai daug žadantis žingsnis link veiksmingos vakcinos sukūrimo.

Okridžo Nacionalinės laboratorijos (angl. Oak Ridge National Laboratory) tyrėjai paskelbė savo išvadas žurnale „ChemRxiv“.

Superkomputerio „Summit“ kūrimą 2014 m. inicijavo JAV Energetikos departamentas, ir jo paskirtis turėjo būti būtent tokia, kam dabar jis ir naudojamas – didžiausių pasaulio problemų sprendimui.

Jo galia – 200 petaflopų, o tai reiškia, kad jo skaičiavimo greitis prilygsta 200 kvadrilijonų operacijų per sekundę, dar žinomas kaip. Kitaip tariant, „Summit“ yra milijoną kartų galingesnis už greičiausią nešiojamą kompiuterį.

Ir savo „namuose“ Okridže „Summit“ identifikavo ląstelių sistemų tvarkas, kurios sukelia Alzheimerio ligą, išanalizavo genus, kurie prisideda prie priklausomybės nuo opioidų, o remdamasis klimato simuliacijomis, sėkmingai išprognozavo ekstremalius orus.

Kaip „Summit“ kovoja su koronavirusu

Virusai užkrečia šeimininko ląsteles specialiais „spygliais“ (angl. spike) sušvirkšdami jiems savo genetinės medžiagos. „Summit“ užduotis yra rasti vaistų junginius, kurie galėtų prisijungti prie tų „spyglių“ ir potencialiai sutrukdytų viruso plitimą.

Remiantis sausį paskelbtais tyrimais, Okridžo mokslininkas Micholasas Smithas sukūrė koronaviruso „spyglio“ modelį. Pasitelkęs „Summit“, jis sumodeliavo, kaip viruso baltymo atomai ir dalelės reaguos į skirtingus vaistų junginius.

Superkompiuteris simuliacijoje išbandė daugiau nei 8000 junginių, galinčių jungtis su viruso „spyglių“ baltymu – ir potencialiai apribojančių viruso galimybes plisti į šeimininko ląsteles. „Summit“ identifikavo 77 sėkmingus junginius – ir suskirstė juos į kategorijas pagal tai, kaip, tikėtina, jie prisijungs prie „spyglio“.

Kas toliau

Komanda vėl imsis modeliavimo „Summit“- naudodama tikslesnį koronaviruso „spyglio“ modelį, kuris buvo pristatytas šį mėnesį.

Tačiau net ir maksimalaus galingumo „Summit“ gali padaryti tik tiek. Superkompiuteris pateikė pirmąjį analizės žingsnį: perspektyvių junginių identifikavimą. Norint patikrinti, kurios cheminės medžiagos veikia geriausiai, reikės atlikti eksperimentus.

„Mūsų rezultatai nereiškia, kad atradome vaistus ar gydymą nuo koronaviruso, – pranešime teigia Tenesio universiteto ir Okridžo Nacionalinės molekulinės biofizikos laboratorijos centro direktorius Jeremy Smithas.

Tačiau šis atradimas gali smarkiai pasitarnauti būsimiems tyrimams – o taip pat yra būtini norint sukurti efektyviausią koronaviruso vakciną.

Parengta pagal CNN. Publikuoja lrytas.lt

©Carlos Jones/ORNL (CC BY 2.0) | commons.wikimedia.org