Žiurkės „R222“ mįslė, kuo jos tokios ypatingos?

Iš išorės laboratorijoje gyvenanti žiurkė „R222“ niekuo neišsiskiria, tačiau visas jos gyvenimas slepia keistą neurologinę paslaptį: su tokiomis smegenimis kitos žiurkės būtų visiškai neįgalios ir greičiausiai neišgyventų. Kaip jai pavyksta matyti, girdėti, užuosti ir jausti?

„R222“ smegenys nukentėjo nuo hidrocefalijos. Žiurkės liga buvo tokia sunki, kad jos smegenys buvo suspaustos ir jų praktiškai neliko. Daugeliu atvejų hidrocefalija gali sukelti daugybę pažinimo ir motorinių problemų bei sutrumpinti gyvenimo trukmę, tačiau kartais įprastas gyvenimas nepasikeičia, rašoma „Scientific Reports“.

Mokslininkai susidūrė su šiuo natūraliu „stebuklu“ atlikdami senėjimo tyrimą Šiaurės Vakarų universiteto Neurologinio vaizdo centre. Savo darbo pradžioje mokslininkų komanda tyrė labai senų žiurkių smegenis, kai paaiškėjo, kad „R222“ smegenų žievė buvo praretinta ir pakeista smegenų skysčiu, o jos smegenų hipokampas buvo suspaustas ir greičiausiai toks buvo jau nuo gyvūno gimimo.

Norėdami nustatyti, kaip „R222“ išgyveno tarp kitų žiurkių, tyrėjai kiekvieną graužiką įdėjo į atskirą dėžutę, kad pamatytų, kaip jie reaguoja į naujus dirgiklius. Tada jie stebėjo žiurkes, kol šios vaikščiojo po labirintą, ir nustatinėjo, kaip gerai jos laikė lygsvarą. Atlikti testai turėjo įvertinti erdvinius ir motorinius įgūdžius, taip pat atmintį. Išskyrus galimybę tyrinėti naują aplinką, „R222“ pasiekė tokių pačių rezultatų kaip ir kitos žiurkės.

Kaip žiurkė be smegenų gali elgtis visiškai taip pat kaip sveikos žiurkės? Atsakymas – neuroplastiškumas. Nors tai labai retas atvejis, mokslininkai teigia, kad „R222“ yra puikus pavyzdys, kaip smegenys gali persitvarkyti, kai to tikrai reikia.

„R222“ svarbios smegenų sritys, tokios kaip hipokampas, smegenų skenavimo metu net nebuvo pastebimos. Tik atsekdami cheminius signalus, tyrinėtojai galėjo aptikti vietas, kuriose jos buvo suspaustos.

„Apatinėje smegenų kamieno dalyje viskas buvo tarsi sugriuvę“, – pranešime cituojamas tyrėjas Craigas Ferrisas.

Žinoma, žiurkė dvejus metus gyveno kontroliuojamoje aplinkoje ir smegenims nereikėjo reaguoti į jokias realiai pavojų gyvybei keliančias situacijas. Tačiau tyrėjai padarė išvadą, kad „R222“ gebėjimas prisitaikyti neurologiškai suteikia informacijos apie tai, kaip smegenys gali veikti ir pasikeisti gyvenimo metu.

„Tai dar kartą parodo, kokios sudėtingos mūsų smegenys. Mes tiek daug dėmesio skyrėme žievei, o yra tokių atvejų, kai žievę galima beveik panaikinti ir nepastebėsime didelio skirtumo", – dėstė jis.

Žiurkės smegenų nuotrauka / Šiaurės Vakarų universiteto nuotr. Publikuoja: lrt.lt