NASA įspėja: 5G tinklo diegimas gali sumažinti orų prognozių tikslumą 30 %

5G ryšys – dar nepažįstama naujiena. Ir užtikrintumo tai nepriduoda. Tačiau su atlaidžia šypsena atmetus iš nežinojimo kylančias sąmokslo teorijas, lieka skaičiais pagrįsti perspėjimai, į kuriuos pro pirštus žiūrėti nederėtų.

Ankščiau rašėme apie nepavykusį 5G ryšio testavimą 5G ryšio sąmokslo teorija ar užslėpta realybė? 5G ryšio žala (VIDEO).

JAV meteorologijos valdyba NOAA ir kosmoso agentūra NASA praneša, kad 5G tinklų plėtra gali smarkiai sumažinti orų prognozavimo galimybes. Pasaulinis 5G tinklo signalų siųstuvų paplitimas tiesiogiai paveiks meteorologinės įrangos darbą. Ekspertų vertinimu, tai gali sumažinti prognozių tikslumą 30 % ir daugiau.

Kaip sako patys meteorologai – teks grįžti prie praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio orų analizės metodų. Pažangesnės technologijos taps nepatikimos dėl totalaus eterio užteršimo 5G tinklo signalais. Platus šios ryšio sistemos paplitimas (5G siųstuvų veikimo nuotolis nedidelis — red.past.) tiesiogiai proporcingas daiktų interneto paplitimo mastui. Tai yra, bent jau dideliuose miestuose ir jų apylinkėse bus itin apsunkinamas meteorologų darbas.

Kabliukas – 23,8 GHz dažnio radijo signalas. Šiuo dažniu registruojamas vandens garų spinduliavimas atmosferoje. Jis labai silpnas, tačiau mokslininkai išmoko jį matuoti ir pokyčių dinamiką naudoti atmosferos būklės prognozavimui — kartu ir orų. Bėda ta, kad 5G veikia 24 GHz dažniu, ir visame pasaulyje vyksta teisių dirbti šiame diapazone aukcionai, tad meteorologams teks konkuruoti su ryšio operatoriais. Šiose rungtynėse veikia dideli pinigai, tad jų nugalėtojas akivaizdus.

O kuo gresia orų prognozės tikslumo sumažėjimas? Dabar – klimato modelio kaitos epocha, ir uraganai, potvyniai ir tornadai tampa norma, tačiau dėl padėties su su 5G pranešimai apie pavojų bus skelbiami 2-3 valandomis vėliau. Kas dar blogiau, vystantis ryšių sistemoms, grėsmė kils ir kitiems svarbiems dažniams: sniego ir lietaus aptikimo (36–37 GHz), oro temperatūros matavimo (50,2–50,4 GHz) ir ledo bei debesų aktyvumo nustatymui naudojami dažniai (80–90 GHz). Rašo techcult.ru, publikuoja technologijos.lt