TTIP: slaptas JAV ir ES susitarimas

Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės sutartis (angl. TTIP) ilgai slėpta nuo visuomenės gegužės 2 dieną Olandijos „žaliųjų dėka“ išniro į paviršių. Visa, pilnai. 800 milijonų  ES ir JAV gyventojų sužinojo, kokia kiaulystė jiems slapta buvo ruošiama. O ruošta, nei daug, nei mažai: faktiškas Europos valstybių suvereniteto sunaikinimas.

ES ir JAV kartu gamina 60 procentų pasaulio BVP. Joms tenka trečdalis prekių prekybos ir 40 procentų prekybos paslaugomis. 2015 metų duomenimis Europa pardavė JAV prekių už 288 milijardus eurų, paslaugų už 159 milijardus eurų. JAV atitinkamai prekių pardavė už 196 milijardus, paslaugų -146. Viskas būtų gerai, jei ne problema: kas nustatinės žaidimo taisykles?

TTIP dokumento projekto 14 straipsnis draudžia šalių dalyvių vyriausybėms „tiesiogiai ar netiesiogiai nacionalizuoti, eksproprijuoti“ gamybą (1).

5 straipsnio 6 skyrius apriboja įstatymus, kuriuos vyriausybės gali priimti reguliuodamos bankų ir draudimo verslą.

Visa tai reiškia, kad kilus konfliktui tarp valstybės ir investuotojo, korporacijos galės teistis su valstybe dėl jų teisių pažeidimo, negauto pelno. Prieš du metus, kada tik pasirodė pirmieji pranešimai apie TTIP, Helsinkio universiteto profesorius Martti Koskenniemi pasakė, kad planuojama šio susitarimo užsienio investuotojo apsauga kels grėsmę valstybės suverenitetui, suteiks ekspertams-juristams, sėdintiems užsienio arbitražo teismuose beprecedentinę valdžią interpretuoti ir anuliuoti šią sutartį pasirašiusiųjų valstybių įstatymus. Maskvos universiteto profesorius Valentinas Kasatonovas šiuo klausimu pasakė: „Europos integracija atėmė iš valstybių-narių didelę dalį jų nacionalinio suvereniteto viršnacionalinių struktūrų naudai. Transatlantinė integracija reikš, kad paskutiniai valstybių suvereniteto likučiai bus atiduoti viršnacionaliniam centrui, esančiam Vašingtone arba Niujorke. Europa virs pavincialiu-kolonijiniu Naujojo Pasaulio užkampiu.“ (2)

Nacionalinės valstybės, ypač tokios ekonomiškai silpnos kaip Lietuva, suprantama, negalės pasipriešinti tarptautiniams korporatyviniams gigantams, kurių pajamos daug kartų viršiją šių valstybių BVP. Turint omeny Lietuvos valdžios korumpuotumą, nesunku įsivaizduoti, kas nutiks su Lietuva pasirašius TTIP sutartį, kurią drąsiai galima laikyti dar viena Lietuvos laidotuvių sutartimi.

„Pažintis su šiais dokumentais rodo, kad kalba eina apie finansinės oligarchijos vykdomą galutinį valdžios pasaulyje užgrobimą. Čia jau nėra vietos pilstymui iš tuščio į kiaurą apie „demokratiją“, „žmogaus teises“, „socialinę verslo atsakomybę“. Čia viskas griežtai, konkrečiai, rimtai, žingsnis po žingsnio numatyta kryptimi. Tai projektas perėjimo į naują pasaulio tvarką – maždaug tokią, kaip aprašyta Džordžo Orvelo romanuose „1984“ ir „Gyvulių ūkis“. Pinigų šeimininkai skuba“, – mano Valentinas Katasonovas (3).