Okultinės JAV paslaptys

Jungtinių Amerikos Valstijų istorija labai susijusi su okultiniais reiškiniais. Lemtis, persekiojanti Amerikos prezidentus, aiškiaregių pranašystės apie tragiškus Linkolno ir Kenedžio likimus, „tylos sąmokslas“ dėl NSO – viso to negalima pavadinti atsitiktinumais. Pasirodo, egzistuoja hipotezė, kad JAV įkūrė kažkokio paslaptingo magiško ordino nariai...

Prezidentai magai

Prieš įkuriant JAV XVIII amžiuje, vyko keisti ir paslaptingi įvykiai. Amžininkų liudijimais, Džordžo Vašingtono ir Bendžamino Franklino aplinkoje buvo žmogus, kurio tikrojo vardo nežinojo niekas. Jį pagarbiai vadino Profesoriumi.

Knygos “Mūsų vėliava” autorius Robertas Kempbelas ne kartą girdėjo, kaip Profesorius minėjo įvykius, vykusius daugiau kaip prieš šimtmetį, tarsi pats būtų juose dalyvavęs. Tas pagyvenęs džentelmenas, nepaisant amžiaus, išsiskyrė puikia sveikata ir aktyviu protu.

1775 metais Vašingtonas ir Franklinas pakvietė Profesorių dalyvauti kongreso komiteto posėdyje dėl Amerikos vėliavos sukūrimo. Buvo priimtas emblemos projektas, kurį pasiūlė Profesorius. Po to daugiau niekas jo nebuvo sutikęs.

1776 metų liepos 4 dieną Filadelfijoje vyko būsimos Nepriklausomybės deklaracijos svarstymas. Debatų įkarštyje tarp kongreso narių pasirodė aukštas blyškaus veido vyras. Jis išsakė aiškius argumentus dėl Deklaracijos priėmimo, teigė, kad Amerikos laisvę remia pats Dievas. Jo aistringa kalba iškart užbaigė visus nesutarimus, ir deklaracija buvo priimta vienbalsiai. O nepažįstamasis dingo be pėdsakų.

Tyrinėtojo Manly O. Hollo nuomone, Vašingtonas, Franklinas ir garsusis markizas Lafajetas - gana reikšmingos Amerikos istorijos figūros - priklausė misterijų mokyklai, kuri kelis šimtmečius kontroliavo politinį gyvenimą pasaulyje. O nepriklausomos Amerikos valstybės sukūrimas nebuvo tiesiog aplinkybių sutapimas, tai buvo kruopščiai apgalvotas ir magų iš anksto paruoštas aktas. Apie tai kalba ir masonų simbolika, matoma ant vieno dolerio banknoto.

Regėjimai ir vaiduokliai

Žinoma, kad kai kurie Jungtinių Valstijų valdovai turėjo ir paranormalių gebėjimų. Kartkartėmis jie matydavo pranašiškus regėjimus, kuriems buvo lemta padaryti didžiulę įtaką Amerikos istorijai.

Štai garsusis įvykis, nutikęs Vašingtonui 1777 metais per Nepriklausomybės karą. Tada, sėdėdamas prie stalo, generolas pamatė prieš save puikią moterį, aiškiai ne iš šio pasaulio. “Respublikos sūnau, žiūrėk ir mokykis”, - pratarė ji, ir tada prieš jį, tarsi tikrovėje, pasirodė visų pasaulio dalių, įskaitant ir Ameriką, vaizdinys.

Kažkokia anapusinė būtybė aptaškė Europą ir Ameriką vandeniu, pasemtu iš vandenyno. Iš Europos pusės pasirodė tamsus debesis ir nuplaukė link vakarų. Kartkartėmis jį perskrosdavo žaibas, ir tada Vašingtonas aiškiai išgirdo žmonių aimanas bei šūksnius.

Bet paskui debesis išsisklaidė. Amerikos žemyne matėsi dideli miestai ir kaimai - juos buvo galima stebėti
iš aukštai. Tačiau nauji juodi debesys vėl slinko link Amerikos.

Jų viduje sužibo šviesos, jų blyksniuose buvo matyti kareiviai, ėję, greičiausiai, į mūšį. Bet iš dangaus nusileido angelas su Amerikos vėliava, ant kurios buvo parašytas žodis “sąjunga”. Amerikos gyventojai susivienijo, perėjo į puolimą, o baisus debesis vėl dingo iš akių. Nepažįstamoji iš anapus paaiškino, kad generolas matė savo šalies ateitį.

Suprasti šiuos regėjimus reikėtų taip: respublikos laukia trys dideli pavojai. Trečiasis bus pats baisiausias. Ir nors į kovą su juo pakils viso pasaulio gyventojai, jiems nepavyks greitai pasiekti pergalės.

Kažkas panašaus vyko ir su Abraomu Linkolnu. Likus 10 dienų iki mirtis, prezidentas susapnavo keistą sapną. Tarsi jis prabuvo naktį nuo prislopintų aimanų ir raudojimų, sklidusių iš kito pastato galo. Pakilęs iš lovos, Linkolnas nuėjo tų garsų link. Pakeliui nieko nesutikęs, jis pasiekė Rytinę salę, kurios viduryje buvo katafalkas su karstu. Aplink tylėdami stovėjo sargybiniai.

- Kas numirė? - paklausė nustebęs Linkolnas.

- Prezidentas, - atsakė jam.

Baltųjų rūmų šešėliai

Beveik iškart po Linkolno mirties Baltuosiuose rūmuose pradėjo rodytis jo vaiduoklis. Pirmoji jį pamatė Greisė Kulidž, prezidento Džono Kalvino Kulidžo žmona.

Fantomas stovėjo prie lango Ovaliniame kabinete ir susimąstęs žiūrėjo į apačioje nusidriekusią Pensilvanijos aveniu.

Vėliau jį, taip pat žiūrintį pro Ovalinio kabineto langą, matė ir kiti.

Kažkodėl ypač dažnai Linkolno vaiduoklis pasirodydavo prezidento Ruzvelto valdymo laikais.

Kartą viena jo sekretorė užėjo į kambarį, kuriame anksčiau buvo Linkolno miegamasis, ir pamatė jo fantomą, sėdintį ant lovos ir besirišantį batų raištelius. Vėliau kambarinė aptiko Linkolno vaiduoklį, bandantį uždegti kambaryje židinį.

Buvusiame Linkolno miegamajame tuo metu buvo ponios Ruzvelt kabinetas. Tiesa, pirmoji šalies ponia nė karto nematė nieko ypatingo, tačiau jai nuolat atrodė, kad kažkas nematomas stebi ...

Haris Trumenas taip pat tvirtino, kad matė Linkolną. Be to, buvo pasakojama, kad vaiduoklis net užmezgė ryšį su Trumeno dukra. Vakarais ji dažnai užsirakindavo buvusiame prezidento miegamajame ir ilgai kalbėdavosi su fantomu. Buvo net kalbama, kad tėvas per ją prašė savo vaiduokliško pirmtako patarimo kai kuriais klausimais. Tačiau Abraomas Linkolnas - ne vienintelis vaiduoklis, gyvenantis Baltuosiuose rūmuose. Štai ką pasakojo jauniausia prezidento Džordžo Bušo jaunesniojo dukra Džena žurnalui “Texas Monthly”:

“Kartą naktį iš židinio mano kambaryje pasigirdo keistas dainavimas. Kažkas dainavo ariją iš operos. Kai apie tai papasakojau savo sesei Barbarai, ji nepatikėjo, bet kitą savaitę, kai abi buvome mano miegamajame, išgirdome pianino garsus. Tai buvo 50-ųjų melodija”.

Beje, būtent Haris Trumenas, papasakojęs apie nužudyto Linkolno šmėklą, mėgdavo laisvalaikiu pagroti pianinu. Nejaugi pats virto vaiduokliu?

Bet pats grėsmingiausias vietinis vaiduoklis - juodojo katino dvasia. Jo vardas DC, tai reiškia Demon Cat (“demoniškas katinas”). Pasakojama, kad tai fantomas vieno iš trijų dešimčių katinų, kuriuos 1800 metais įleido į Baltuosius rūmus žiurkėms gaudyti. Neva gyvūnas taip ir nepanoro palikti jam patikusios vietos.

DC pasirodo ir patalpose, ir į Baltuosius rūmus vedančioje alėjoje, ir Kapitolijaus rūsyje. Iš pradžių jis neva pasirodo liudininkams kaip mažas juodas katinėlis, bet paskui, artinantis prie jo, padidėja iki tigro dydžio su didžiuliu snukiu ir tamsoje degančiomis raudonomis akimis.

DC pasirodymas, sakoma, reiškia artėjančią nacionalinio masto nelaimę. Pavyzdžiui, jį matė prieš finansinę 1929 metų krizę, Džono Kenedžio nužudymą ir kai kuriuos kitus dramatiškus įvykius. Baltuosiuose rūmuose jis šmėkšteli ir tada, kai valdžią iš vieno prezidento perima kitas.

Klintonas ir juodoji magija

Visokia velniava apskritai labai populiari Amerikoje. Savo laiku pasklido gandai, neva Bilui Klintonui du kartus tapti prezidentu padėjo... Haičio vudu žyniai! Istorikas ir archeologas Džoelis Rutas tvirtina, kad prieš 1992 metų rinkimus būsimas prezidentas buvo supažindintas su nuverstu Haičio valdovu Žanu Bertranu Aristidu, kuris pažadėjo rasti priemonę, galinčią paveikti būsimų rinkimų eigą. Aristidas suvedė Klintoną su Haičio šventiku Žeraru Žanu Žiustomu, vyriausiuoju vudu žyniu - hunganu. Šis atliko ritualą ir užkeikė pagrindinį Klintono konkurentą Džordžą Bušą vyresnįjį. Netrukus Bušo vyresniojo reitingas smarkiai nukrito, o sveikatos būklė pablogėjo. Atsidėkodamas Bilas Klintonas išrašė Aristidui čekį didelei sumai ir padėjo sugrįžti į Haičio prezidento postą.

1995 metais Klintonas vėl nusprendė pasinaudoti burtininkų paslaugomis ir neva nuvyko į Haitį, o paskui dalyvavo juodosios magijos rituale.

Perrinkimas pavyko. Bet šį kartą Amerikos prezidentas nesilaikė pažado suteikti Haičio valstybei didelius piniginius kreditus. Už tai ir buvo nubaustas. Skandalas su Monika Levinski, kaip tvirtina Džoelis Rutas, buvo kerštingų žynių darbas.

Žinoma, patvirtinti šią informaciją gana sudėtinga, tačiau faktų, netiesiogiai rodančių, kad į Amerikos gyvenimą kišosi ir kišasi antgamtiškos jėgos, pakanka.