Paslaptingasis kolitas. Kaip gydyti kolitą?

Storosios žarnos gleivinės uždegimas - kolitas - laikomas vienu iš labiausiai paplitusių skrandžio ir virškinimo trakto susirgimų, ypač pagyvenusiems žmonėms. Tačiau šią ligą gaubia nemažai paslapčių, net ir gydytojai dar iki galo nesutaria, ką iš tiesų laikyti kolitu.

Patogi diagnozė

Gydytojų praktikoje neretai pasitaiko tokia situacija: ligonis skundžiasi maudžiančiais pilvo skausmais. Jam atliekami tyrimai, rentgenas ir t.t., tačiau diagnozė lieka neaiški. Ir tada gydytojas, ramindamas pacientą, sako: “Nieko baisaus, jums - kolitas”.

Toks verdiktas dažniausiai nuskamba tada, kai nei instrumentiniais, nei kitokiais metodais nepavyksta nustatyti jokios rimtos žarnyno patologijos. Tai nutinka dėl to, kad lėtinis kolitas (kurį turi omenyje gydytojas) dažnai būna antrinė problema, atsirandanti dėl virškinimo trakto skyrių, išsidėsčiusių aukščiau žarnyno, susirgimų - gastrito, skrandžio opaligės, cholecistito.

Lėtinį kolitą gali sukelti ir storosios žarnos divertikulitas. Tulžies pūslės šalinimo operacija, kuri dažnai atliekama pagyvenusiems žmonėms, neretai sukelia šios rūšies kolitą. Normaliomis sąlygomis tulžis aktyviai patenka į žarnyną tik kaip atsakas į patenkantį maistą ir susimaišo su juo. Jei tulžies pūslės nėra, tai tulžis į žarnyną patenka nuolat ir smarkiai dirgina žarnyno gleivinę.

Visai kitas reikalas yra ūminis kolitas. Gydytojai jį diagnozuoja tiksliau. Dažniausiai šį susirgimą sukelia ūminis apsinuodijimas maistu (maistinė intoksikacija), per didelis suvartojamo maisto kiekis, nekokybiškas maistas. Pagrindinis ūminio kolito pasireiškimas, nepriklausomai nuo jo atsiradimo priežasties, yra dažnas viduriavimas, kartais su gleivių ir kraujo priemaišomis, o svarbiausia - su ryškiais netikrais potraukiais tuštintis. Sunkiais atvejais pakyla temperatūra, žmogaus jaučiasi labai silpnai dėl dehindratacijos ir kalio, chloro bei kitų druskų trūkumo. Ūminis kolitas gali pereiti į lėtinį. Nesveiko maisto persivalgymas kartais sukelia lėtinį kolitą, aplenkdamas ūminę stadiją, bet tokiais atvejais ligoniams neretai nustatomas gastritas arba skrandžio opa. Todėl, įtariant storosios žarnos gleivinės uždegimą, reikia ištirti visą skrandžio ir virškinimo traktą, gydyti visą virškinimo sistemą.

Būdingi simptomai

Yra gana nedidelis tipinių lėtinio kolito simptomų rinkinys. Tai ilgalaikiai, kartais kelerius metus trunkantys, reguliarūs maudžiantys pilvo skausmai palei storąją žarną arba kokią nors jos dalį, dažniausiai sigmoidinę žarną. Skausmus lydi dar stipresni sąrėminiai priepuoliai pilve, po to atsiranda potraukis defekacijai ir viduriavimui. Polinkis viduriuoti yra aiškus lėtinio kolito požymis. Jei uždegimas yra stiprus, išmatose gali būti gleivių, rečiau - kraujo.

Kai kurie specialistai ir vidurių užkietėjimus linkę laikyti kolito pasireiškimo požymiu. Bet čia nereikėtų painioti priežasties su pasekme. Iš tikrųjų, ilgalaikis vidurių užkietėjimas, ekskrementų masės užsilaikymas žarnyne gali natūraliai sukelti lėtinį storosios žarnos gleivinės uždegimą. Tačiau tiksliau būtų galima sakyti, kad kolitą rodo vidurių užkietėjimai, besikaitaliojantys su viduriavimais.

Nemažai aprašytų simptomų būdingi ne tik lėtiniam kolitui, bet ir storosios žarnos navikui. Todėl, pastebėjus nors kelis iš minėtų simptomų, būtina kreiptis į gydytoją ir atlikti tyrimus: tiesiosios žarnos apžiūrą iki 25 cm gilyn, naudojant specialų metalinį vamzdelį su šviesolaidžiu (rektoskopija), visos storosios žarnos rentgeno tyrimą (irigoskopija) arba vizualinį metodą, naudojant specialius prietaisus (sonoskopija).

Kaip gydyti kolitą?

Pirmiausia reikia nustatyti kolito priežastį - ištirti aukščiau žarnyno esančius virškinimo trakto skyrius ir imtis gydyti nustatytus susirgimus. Būtina laikytis dietos: atsisakyti aštraus, rūgštaus, sūraus maisto, maistą geriau virti arba ruošti garuose, bet ne kepti.

Kadangi, segant kolitu, pilve dažnai jaučiami žarnyno spazmai, rekomenduojama vartoti spazmolitines priemones: po 1 nošpos tabletę 2-3 kartus per dieną arba po 1 spazmalgono tabletę 1-2 kartus per dieną; žvakutes su šunvyšnių ekstraktu arba papaverinu (po 1 žvakutę j tiesiąją žarną 1-2 kartus per dieną).

Skausmus palengvina šiltos klizmos su ramunėlių nuoviru ir 0,4% kolargolio tirpalu (kaitalioti kas antrą dieną - po 200 ml po išsituštinimo arba po valomosios klizmos).

Po procedūros valandą pagulėti iš eilės ant nugaros, ant šono ir ant pilvo, kad gydomasis tirpalas giliau prasiskverbtų į žarnyną. Gulantis ant nugaros, po kryžkauliu pasidėti volelį.

Po 7-10 dienų vietoje klizmų su kolargoliu daryti šiltas klizmas (30-32oC) su augaliniu aliejumi, vitamino D tirpalu arba su erškėčių aliejumi, arba su šaltalankių aliejumi ir augaliniu aliejumi - po 50-80 g.

Atsižvelgdamas į ligos sunkumą, gydytojas gali skirti sulfanilamidų preparatus.

Lėtinį kolitą dažnai lydi disbakteriozė - žarnyno mikrofloros sutrikimas.

Tokiais atvejais rekomenduojami bakteriniai preparatai, pavyzdžiui, baktisubtilis, bifikolis, bifidumbakte-rinas: po 3-5 dozes 2 kartus per dieną, likus 30-40 minučių iki valgio. Bet prieš jų vartojimą reikėtų išsiaiškinti, kokių konkrečiai bakterijų trūksta žarnyne, t.y. atlikti ekskrementų tyrimą dėl disbakteriozės. Tada gydymas bus gerokai efektyvesnis. Bakterinius preparatus reikia vartoti tik baigus sulfanilamidų kursą.

Lėtinis kolitas gali pabloginti vitaminų susidarymą storojoje žarnoje, rekomenduojama kursais vartoti poli-vitaminų kompleksus, ypač turinčius B grupės vitaminų. Tokiems ligoniams taip pat skiriami raminamieji preparatai: valerijonų, su-katžolių, apynių spurgų ekstraktai arba vaistinių augalų mišinys.

Vaistiniai augalai mažina viduriavimą, normalizuoja žarnyno motoriką, kovoja su rūgimo ir puvimo procesais, slopina uždegimą, skausmą. Nuo viduriavimo rekomenduojama vartoti jonažolių, alksnių spurgų, bitkrėslių, rūgštynių, svilarožių (šaknys), šalavijų lapų antpilus, didžialapių gysločių ir takažolių nuovirus. Džiovintų juodųjų serbentų, mėlynių uogų, paprastųjų ievų vaisių nuovirai taip pat pasižymi užtvirtinančiu efektu.

Jei vargina pilvo pūtimas ir sustiprėjęs dujų susidarymas, naudingos gali būti ramunėlės, mėtos, krapai, kmynai, valerijonų šaknys, petražolės (sėklos). Ruošiami jų nuovirai.

Visas vaistažoles sumaišyti vienodomis proporcijomis. 1 valgomąjį šaukštą mišinio užpilti stikline verdančio vandens, palaikyti, kol atvės. Gerti po 2 valgomuosius šaukštus 3 kartus per dieną.

Pasivaikščiojimai ir bėgiojimas ristele gerina apykaitos procesus, kvėpavimą, kraujotaką, funkcinę nervų sistemos būklę. Tai palankiai atsiliepia žarnyno veiklai.