Perspėja dėl Amazonės miškų: gali pabloginti pasaulinį šiltėjimą, o ne padėti jį švelninti

Naujausia mokslininkų analizė rodo, kad dėl žmonių vykdomų veiklų, tropinių atogrąžų miškų, kurie pasižymi didžiausia biologine įvairove pasaulyje, poveikis aplinkai tapo neigiamas.

Miškų kirtimai, nelegalūs gaisrai ir galvijų auginimas lėmė išaugusius potvynius ir padažnėjusias sausras, o tai reiškia, kad miškai šiuo metu išskiria didesnius metano ir azoto oksidų lygius, nei jie sugeria anglies dioksido.

Nerimą kelia tai, kad atradimai rodo, jog Amazonės atogrąžų miškai gali pabloginti pasaulinį šiltėjimą, o ne padėti jį švelninti.

Daugelio ankstesnių Amazonės įtakos globaliniam atšilimui tyrimų objektu buvo CO2, nes tai gausiausiai atmosferoje sutinkamos šiltnamio efektą skatinančios dujos, o Amazonė yra didžiausias „anglies telkinys“ pasaulyje.

Dėl to anglies dioksido ciklas buvo užtikrintai įtrauktas į besitęsiančios klimato krizės diskusijų centrą.

Vis dėlto, metanas ir azoto oksidas yra kur kas galingesnės cheminės medžiagos, pasižyminčios trumpesne gyvavimo trukme ir pasirodančios daug mažesniais lygiais.

Pirmasis tokio pobūdžio tyrimas apžvelgė visus veiksnius, kurie gali daryti įtaką visų šiltnamio efektą skatinančių dujų emisijoms, ir nustatė, kad bendrai Amazonė galėjo pereiti nuo buvimo sprendimo dalimi link tapimo problemos dalimi.

„National Geographic“ finansuotiems tyrėjams buvo pavesta išanalizuoti jau egzistuojančius duomenis apie Amazonės atogrąžų miškų poveikį aplinkai.

Buvo suburta daugiau nei 30 mokslininkų komanda ir jų atradimai neseniai buvo paskelbti žurnale „Frontiers in Forests and Global Change“.

Anot jų, dėl Amazonės ekosistemos kompleksiškumo, yra sudėtinga kurti prognozes bei modelius, dėl ko lieka aukštas neapibrėžties lygis.

„Mes darome išvadą, kad dabartinis ne-CO2 medžiagų (ypač metano ir azoto oksido) sukeltas šiltėjimas Amazonės baseine daugiausia kompensuoja ir, greičiausiai, viršija CO2 absorbciją,“ – savo tyrime rašo mokslininkai.

Jie taip pat nustatė, kad link blogėjančios situacijos atvedė žmonių veiklos daroma įtaka regione.

Tyrime mokslininkai aiškina, kad didžiulis medžių skaičius miške iš oro į save sugeria anglies dioksidą, kuomet fotosintezės metu lapija jį paverčia energija.

Pavyzdžiui, anot mokslininkų, Amazonė „yra viena didžiausių anglies telkinių ekosistemų Žemėje“ ir savyje saugo iki 200 gigatonų anglies, kas prilygtų visoms per penkerius metus žmonių išskirtoms anglies dvideginio emisijoms. Viena gigatona prilygsta 1000000000 tonoms.

Tačiau kompleksinė ekosistema sukelia dar daugiau netikėtų padarinių.

Pavyzdžiui, vien Amazonės medžiai, daugybe skirtingų būdų, išskiria 3,5 procentus viso globalaus metano.

Vienas tokių mechanizmų vyksta dėl to, kad baseinas dažnai patvinsta ir taip vanduo kyla aukštyn medžiais.

Taip iš savo požeminių namų yra išlaisvinamos metaną gaminančios bakterijos ir tuomet išskirtos dujos patenka tiesiai į atmosferą.

Metanas maždaug 80 kartų efektyviau už CO2 atmosferoje sulaiko karštį.

Metano emisijos Amazonėje taip pat kyla dėl to, kad medžiai yra kertami nelegaliai, taip siekiant atverti daugiau erdvės galvijų auginimui.

Šios milžiniškos teritorijos yra užpildomos tūkstančiais karvių, kurios dėl dujų susikaupimo jų organizmuose, išskiria didžiulius kiekius šiltnamio efektą skatinančių dujų.

Dėl tokių mechanizmų, mokslininkų teigimu: „Nuolatinis dėmesio koncentravimas į vieną metriką (pavyzdžiui, anglies įsisavinimą ir kaupimą) nėra suderinamas su nuoširdžiomis pastangomis suprasti ir valdyti klimato biogeochemiją sparčiai besikeičiančiame Amazonės baseine“.

Mokslininkai sako, kad Amazonei padaryta žala dar gali būti panaikinta, imantis tokių veiksmų, kaip naftos, anglies ir kito iškastinio kuro naudojimo sustabdymas.

Vis dėlto, vienas veiksmas, kurio privaloma imtis, kad Amazonė taptų klimato turtu, o ne rykšte, tai miškų kirtimų sustabdymas.

„Turime šią sistemą, kuria kliovėmės vildamiesi, kad ji atrems mūsų klaidas, ir mes jau viršijome šios sistemos pajėgumus teikti patikimas paslaugas,“ – „National Geographic“ sakė tyrimo bendraautorė Fiona Soper, McGill universiteto docentė.

Gismeteo.lt

© Fb Trade | Getty Images