Požeminiai senųjų žmonių “keliai” - nuo Turkijos iki Škotijos

Neįtikėtinas požeminių komunikacijų tinklas Europoje. Jų paskirtis – kol kas paslaptis.

Yra kelios teorijos, aiškinančios, kodėl buvo sukurtos šios tunelių sistemos. Viena teorija teigia, kad jos buvo pastatytos apsaugai sunkiais laikais. Kita teorija aiškina, kad kažkas lėtai keliaudavo šiais senoviniais keliais iš punkto A į punktą B ir t.t. Galimai tai buvo prekybiniai keliai tarp skirtingų kultūrų.

Bet ar gali būti, kad senosios kultūros būtų buvę tarpusavyje susiję prieš tūkstančius metų? Ir tam buvo naudojami požeminiai tuneliai, kurie tęsiasi nuo Šiaurės Škotijos link Viduržemio jūros? Atsakymas - užtikrintas TAIP.

Tikroji šių sudėtingų komunikacijų statybos priežastis vis dar išlieka mįslė, tačiau nemažai ekspertų mano, kad didžiulis tinklas buvo pastatytas apsiginti nuo plėšrūnų ir kitų pavojų prie 12 000 metų.

Kai kurie ekspertai taip pat mano, kad šie paslaptingi tuneliai buvo naudojami kaip šiuolaikiniai automobilių keliai. Tai leido žmonėms judėti ir pasiekti nuošaliausias vietas visoje Europoje.

Knygoje “Požeminių durų į Senąjį pasaulį paslaptys” (vokiškas pavadinimas “Tore zum Unterwelt”) vokiečių archeologas daktaras Heinrichas Kušas tvirtina, kad didžiulių požeminių tunelių egzistavimo įrodymai buvo rasti po dešimtimis neolito amžiaus gyvenviečių visame Europos žemyne. Šie milžiniški tuneliai dažnai vadinami senoviniais “keliais”.

Anot daktaro Kušo, faktas, kad daugelis iš šių tunelių egzistuoja iki šių dienų, net ir praėjus 12 000 metų, rodo, kad tuneliai turėjo būti ir sudėtingos sistemos, ir milžiniški savo dydžiu.

“Visoje Europoje buvo tūkstančiai tokių tunelių”, - sako daktaras Kušas. “Vokietijoje mes radome šimtus metrų požeminių tunelių. Austrijoje aptikome dar kelis šimtus. Tokių požeminių tunelių galima rasti visur Europoje, ir jų yra tūkstančiai”, - pasakojo vokiečių archeologas.

Vieni tuneliai yra gana nedideli - jų plotis siekia kiek daugiau kaip metrą, bet yra ir tokių, kuriuose rasti požeminiai kambariai ir saugojimo patalpos.

Tas faktas, kad šie tuneliai buvo rasti, rodo neįtikėtiną išradingumą senųjų civilizacijų, apie kurias mes nežinome nieko, išskyrus tai, ką šiandien pasakoja istorijos knygos.

Iš tikrųjų senovės žmonija turėjo žinių ir instrumentų, būtinų sukurti sudėtingas požemines struktūras prieš daugiau kaip dešimt tūkstančių metų.

Įrodymas yra piramidės Bosnijoje ir jų neįtikėtini požeminiai tuneliai, kurie tęsiasi kilometrų kilometrus.

Daktaras Kušas teigia, kad “visoje Europoje buvo tūkstančiai tokių tunelių - nuo Škotijos iki Viduržemio jūros. Juose randama slėptuvių, kartais gana didelių, su suolais, saugojimo kameromis ir kambariais. Jos ne visos susiję vienos su kitais, bet tai didžiulis požeminis tinklas”.

Kapadokija Turkijoje yra dar vienas neįtikėtinas pavyzdys. Požeminis miestas Derinkuju - tai papildomas įrodymas, kokie tobuli buvo mūsų protėvių įgūdžiai ir kokius statybos metodus mes jau praradome.

Požeminis miestas Derinkuju yra, ko gero, vienas iš didžiausių požeminės statybos su milžinišku tunelių tinklu pasiekimų. Geologiniai Derinkuju akmenų ypatumai yra tokie, kad tie akmenys yra labai minkšti. Tai svarbu. Senieji Derinkuju statytojai turėjo būti labai atsargūs, statydami požeminius kambarius. Pakankamą tvirtumą užtikrinantys statramsčiai tarnavo grindų ir lubų palaikymui. Jei tai nebūtų buvę padaryta, miestas būtų tiesiog sugriuvęs. Tačiau kol kas archeologai nerado jokių įrodymų, kad Derinkuju būta griūčių. Kiti senoviniai paminklai, tokie kaip Giobekli Tepė, taip pat yra svarbus įrodymas, kokių neįtikėtinų įgūdžių ir žinių turėjo žmonės, gyvenę mūsų planetoje prieš daugiau kaip dešimt tūkstančių metų.

Anot daktaro Kušo, koplyčios dažnai buvo statomos prie įėjimų į požeminius tunelius, nes Bažnyčia bijojo pagoniško tunelių palikimo. Ir gali būti, kad bažnyčia norėjo įsitikinti, kad informacija apie tunelius saugoma paslaptyje.

Kai kuriuose tuneliuose buvo rasta rašmenų, iš kurių matyti, kad tie požeminiai tuneliai buvo naudojami kaip “durys” į pragarą.