Ar piramides statė nežinoma civilizacija?

Egipto piramides seniai tiria archeologai ir ufologai, mistikai ir fizikai, ezoterikai ir matematikai, istorikai ir astronomai. Vis daugiau tyrinėtojų prieina prie išvados, kad šie akmeniniai kolosai buvo pastatyti visai ne egiptiečių.

Tai kas gi jas pastatė? Kada? Kam? Tik paskutiniaisiais metais atrasta daugiau kaip 100 artefaktų, bylojančių, kad neatmenamais laikais egzistavo galinga priešegiptinė civilizacija, ant kurios likučių iškilo egiptiečių karalystė. Tačiau oficialusis mokslas tai pripažinti kategoriškai atsisako. Vienas iš projekto „Alternatyvios istorijos laboratorija“ autorių Andrejus Skliarovas pasakoja apie įspūdingiausius liudijimus, jog egiptiečiai buvo plagiatoriai.

Kas slepiama nuo turistų?

Nilo žemupyje, vakariniame krante, stovi apie 100 piramidžių. Populiariausios iš jų, rodos ištyrinėtos skersai ir išilgai, tačiau iki šiol taip ir liko mįsle tiek pačių piramidžių, tiek vidinių jų patalpų paskirtis. Glumina ir tas faktas, kad iki šiol neaptikta nė vieno aprašymo ar piešinio, susijusio su šių statinių statyba. Nors logiškai mąstant tokio masto statyba turėjo būti atspindėta vietinėse kronikose.

Kasmet Egipte lankosi nepriklausomi tyrinėtojai, kurie atranda vis naujų įrodymų, kad piramidės buvo pastatytos gerokai prieš pasirodanti pirmosioms egiptiečių dinastijoms. Pavyzdžiui, jei atidžiai apžiūrėti kiekvieną Chefreno piramidės pusę, pasidarys akivaizdu: jos pagrindas sukrautas ne nuožulniai,kas būtų logiška statant piramidę,, bet vertikaliai, tarsi statant sieną. Mūro paviršius kruopščiai nupoliruotas. Ant jo matyti ornamento fragmentai. Ir jis tokios kokybės, kad jam sukurti reikėtų ne primityvių, o pačių moderniausių priemonių. Tiesa, primityvaus rankų darbo pėdsakai irgi pastebimi. Tai grubūs darbai: kažkam nepatiko „architektūrinės išmonės“ ir jos buvo nukapotos. Net ne specialistas pastebės milžinišką skirtumą tarp aukštos apatinių mūro eilių kokybės ir viršutinių primityvumo. Greičiausiai faraonas įsakė suręsti piramidę ant kažkokio gerokai senesnio statinio, kuris buvo plokščias ir žemas, pagrindo.

Džoserio brokdariai

Už 15 km nuo Gizos, Sakaroje, yra taip vadinama laiptuotoji piramidė. Manoma, kad būtent ji buvo pastatyta pati pirmoji. Istorikų nuomonės sutampa, kad faraonas Džoseris statė ją keliais etapais, palaipsniui užkraudamas vis naujus anstatus. Įsižiūrėkim į juos atidžiau. Pirmoji, apatinė konstrukcijos dalis – tai vertikali siena, sukrauta iš masyvių, idealiai apdorotų ir kruopščiai suleistų blokų, tvirtai stovinčių be jokių cementuojančių skiedinių. Antras anstatas padarytas iš tokių pačių blokų, tačiau sukrautų nuožulniai, kaip statant piramides. Trečias sukrautas iš didelių, neapdirbtų akmenų. O ketvirtas – tai paprasčiausia akmenų krūva, sutvirtinta molio skiediniu. Logiškai mąstant, statytojų meistriškumas, laikui bėgant, turėtų tobulėti, o čia – akivaizdus regresas. Iš visko sprendžiant, tie viršutiniai piramidės aukštai buvo pastatyti ant kažkokios senos konstrukcijos, kuri Džoserio laikais buvo dalinai sugriauta. Iš pradžių ant jos sukrovė nubyrėjusias nuolaužas. Kai jos pasibaigė, buvo kraunami ir moliu tvirtinami stambūs akmens luitai, mėginant bent šiek tiek laikytis proporcijų. Bet tai pasirodė pernelyg sudėtinga, tad viršutinę piramidės dalį sulipdė iš po rankapasipainiujusios medžiagos, negailėdami molio.

Tokio pat „remonto“ pėdsakai akivaizdūs šalimais stovinčioje Unaso piramidėje.

Tirdami piramidę miestelyje Medum, grupė mokslininkų aptiko, kad viršutinė jos dalis yra 1000 metų jaunesnė už pagrindą. To įrodymas – storas druskos sluoksnis, o druska čia galėjo patekti tik iš podirvio vandenų tais laikais, kai klimatas regione buvo gerokai drėgnesnis. O tai – XI tūkstantmetis prieš mūsų erą, greito ledynų tirpimo epocha.

Kartais susidaro įspūdis, kad tikrieji piramidžių statytojai specialiai palikdavo šalia jų kažką panašaus į ženklus-orientyrus, susijusius su įvykiais ar reiškiniais, kurių liudininkais tapo pirmieji tų vietų gyventojai. Gizoje šalia Cheopso piramidės surado penkias taip vadinamas valčių duobes, kuriose buvo saugomi jūriniai laivai. Būtent jūriniai. Svėrė jie apie 16 tonų, ilgis – 32,3 metro, plotis – 5,9 metro, vandens talpa – apie 45 tonas. Kyla klausimas – kam šaliai, esančiai vidury dykumos, reikalingi laivai? Ir kodėl juos pasistengta išsaugoti šalia piramidžių?

Ar nėra tai tiesioginė nuoroda, kad piramidžių statybos laikais čia buvo ne smėlio, bet vandens jūra?

Dievų bunkeriai

Yra Medume dar vienas labai keistas statinys – taip vadinama Mastaba (senovinis kapavietės, kur buvo laidojami kilmingieji, variantas). Išorėje ji turi nupjautos piramidės pavidalą. Atrodo ji nelabai patraukliai, užtat slepia nuo turistų akių patį tikriausią bunkerį su galingomis akmeninėmis perdangomis. Toks statinys daug logiškiau žiūrėtųsi tarp šiuolaikinių pastatų, kad ir „šaltojo karo“ laikais.

Matyt, karas šiuose kraštuose išties vyko. Pagal padavimus, kariavo dievai. Kaip pasakoja legendos, karo metu dievas Setas pasislėpė nuo dievo Horo „po žeme“. Gal būtent tokiame bunkeryje? Panašių „civilinės gynybos įrenginių“ Egipte aptikta daugybė.

Manetono sąrašas

Apie tuos dievus papasakojo žynys Manetonas, tapęs pirmųjų egiptiečiu, parašiusiu savo šalies istoriją graikų kalba. Jis sudarė ir Egipto karalių dinastijų sąrašą.

Egiptologai pripažįsta tik tą šio sąrašo dalį, kuri susijusi su faraonu valdymo laikais ir kategoriškai atmeta ankstesnius. Iš dykai.lt . Manetonas tvirtino, kad iš pradžių 12 300 metų laikotarpyje Egiptą valdė 7 didieji dievai: Ptahas – 9000 metų, Ra – 1000 metų, Šu – 700 metų, Hebas – 500, Oziris – 450, Setas – 350, Horas – 300. Antrojoje dievų dinastijoje buvo 12 valdovų – Totas, Maat ir 10 kitų, jie valdė šalį 1570 metų. Toliau buvo chaoso periodas, kuris tęsėsi 350 metų, kol į sostą neatsisėdo faraonas, vardu Menesas, kuris, kaip priimta manyti, ir tapo pirmuoju Egipto faraonu.

Dievų valdymo laikotarpiai vis trumpėjo. Tai galima paaiškinti tuo, kad gyvenimo Žemėje sąlygos skyrėsi nuo tų, prie kurių buvo pritaikytas jų organizmas. Egzistuoja tyrimas, kuriame smulkiai analizuojami šių būtybių mėginimai adaptuotis gyvenimui žemėje.

Ką byloja artefaktai?

Kodėl gi istorikai kategoriškai neigia, kad tie, kuriuos Manetonas vadina dievais, buvo realios protingos būtybės? O todėl, kad nėra liudijimų, kad egzistavo tokia civilizacija – pareiškia istorikai. O tuo tarpu tikrą furorą tarp technikos žmonių sukėlė fragmentas įrašo faraono Sečio šventykloje Abidose. Tarp hieroglifų ten aptiktas savotiškas technikos „katalogas“: lėktuvai, sraigtasparniai, kažkokie mechanizmai, kuriuose specialistai įžvelgia lazerinius įrenginius, ir aparatas, skirtas judėti virš žemės paviršiaus ant oro pagalvės.

Kairo muziejuje surinkta daugybė visiškai konkrečių, daiktinių įrodymų, kad Egiptas išaugo ant aukštai išsivysčiusios civilizacijos griuvėsių. Nepriklausomų ekspertų nuomone, panašius dirbinius galima padaryti tik turint aukščiausių technologijų įrengimus. Pavyzdžiui, apvali lėkštė, padalinta į tris lygius sektorius. Jos sienelės išlenktos taip, kad sudaro gėlės vainikėlį su žiedlapiais. O padarytas šis indas iš kvarco, kurio storis – pusantro milimetro. Net šiandien apdirbti tvirtą ir trapų kvarcą taip subtiliai – beveik neįmanomas uždavinys. Panašaus lygio eksponatų kairo muziejuje – apie 3000. Dauguma artefaktų slepiami nuo lankytojų akių. Milžinišką užmojį pastaruoju metu įgavo neva restauraciniai darbai, o iš tikrųjų senovės artefaktai paprasčiausiai perdirbami, pritaikomi mums peršamos tradicinės Egipto istorijos standartams. Taip paprasčiau. Ne kitaip teks pripažinti, kad egzistavo galinga priešegiptinė civilizacija. Bet tada žlugs visas šiuolaikinis istorijos mokslas. Kur dėtis be darbo likusiems „mokslininkams“?

P komentaras: todėl tiesos ieškokite "duonos trupiniais"... atsirinkite faktus. Patiko dalinkitės.