Ką slepia Mirties šulinys Čičen-Icoje?

Čičen Ica miestas, esantis Jukatano pusiasalyje, yra viena iš Meksikos vietų, kaip masalas viliojanti turistus, norinčius pasigrožėti ne tik majų šventyklomis, bet ir apsilankyti kitose paslaptingesnėse vietose, kur buvo vykdomi žiaurūs religiniai ritualai, vadinami aukojimu. Gerai išsivysčiusi civilizacija, kuri žinojo nemažai mokslo paslapčių, fanatiškai tikėjo savo dievais, o žmonių aukojimas jiems buvo visiškai įprastas dalykas. Čia, Čičen Ica mieste ir yra garsusis mirties šulinys.

Čičen Ica aukų šulinys yra natūralios prigimties. Jukatanas – plokščia lyguma, čia nėra nei upių, nei ežerų, bet užtat pusiasalio kalkakmenio sluoksniuose yra nemažai laikmetyje atsiradusių smegduobių. Senovės majai tokias duobes vadino krateriais ir būtent aplink jas buvo statomi svarbūs jų civilizacijos centrai. Prie tokios smegduobės, dabar vadinamos šventu ar mirties šuliniu, ir buvo pastatytas Čičen Ica miestas. Žodis ,,čičen“ reiškia šulinio angą, o ,,ice“ – majų genties pavadinimą, kuri pirmoji čia apsigyveno. Taip ir atsirado miesto pavadinimas.

Ritualinis miesto šulinys yra daugiau kaip 60 m skersmens, o gylis siekia apie 10 metrų ir, žiūrint nuo stataus skardžio į tamsų vandenį, ne vienam, turbūt, šiurpuliukai perbėga per kūną. Ši mirties duobė daugiausia yra vadinama jaunų, nekaltų paaukotų merginų mirties šuliniu. Pasmerktos žiauriai mirčiai, jos pirmiausia buvo tam ruošiamos: šventiškai aprengiamos, puošiamos. Iš duobės dugno buvo ištraukta daug moteriškų papuošalų: auskarų, apyrankių, vėrinių ir kitokių daiktų. Matomai, šis ritualas buvo priskiriamas prie šventinių, susirinkdavo daug žmonių, kurių fanatiškos giesmės ir garsūs būgnai užgoždavo nelaimingosios paskutinį riksmą, kai ji paprasčiausiai buvo nustumiama ar numetama į šią mirties duobę. Ne tik genties vadai, bet ir visi majai žinojo, kad čia gyvena rustūsis dievas Chuck. Prasidėjusi sausra -  tai ženklas, kad jis nori naujos nuotakos. Išrinkta gražuolė aukojimui buvo ruošiama miesto Kukulkan piramidėje, o paskui vedama prie mirties šulinio. Kad dievai būtų gailestingi, reikėjo aukų. Majai tikėjo, kad mergina eina ne mirti, o patenka į dievo Chuck glėbį. Čičen Ica miesto šulinys buvo svarbiausia Jukatano pusiasalyje aukojimo vieta. Metraščiuose minima, kad paskutinė auka buvo paaukota prieš pat konkistadorų atvykimą XVI amžiuje.

Bet šalia jaunų merginų majai dievams aukojo ir vertingus daiktus bei brangenybes. O tai per amžius traukė lobių ieškotojus.

1904 m. į Čičen Icą atvyko JAV konsulas Edward Thompson. 1885 metais jis atsitiktinai ispanų raštiniuose šaltiniuose aptiko pasakojimus apie paslaptingąjį aukojimo šulinį ir buvo pasiryžęs pradėti ieškoti brangenybių šulinio dugne. Jis nusipirko didelę teritoriją su Čičen Ica griuvėsiais ir jam pavyko nustatyti tikslią numatomo lobio vietą. Pradžioje buvo atliekami bandymai mėtant į šulinį medinius stulpus, imituojančius žmonių kūnus, be to, Edward Thompson iš JAV atsigabeno paprastą žemsiurbę. Ilgą laiką į paviršių buvo iškeliamas vien purvas, keramikos šukės bei gyvūnų kaulai. Tačiau praėjus keliems mėnesiams nuo kasinėjimų pradžios jis sugebėjo ištraukti du gumulus kvapnios dervos, kuri paprastai būdavo naudojama aukojimo ritualo metu. Thompson abejonės sklaidėsi ir jis ieškojo toliau. Neužilgo į paviršių buvo keliami įvairūs dirbiniai ir papuošalai iš vario, aukso bei žmonių kaulai. Edward Thompson atrado ne tik didelį lobį, bet ir patvirtino baisią šulinio legendą.