Priešistorinis krokodilas vaikščiojo dviem kojomis

Mokslininkai pirmą sykį rado įrodymų, kad krokodilų protėviai vaikščiojo ant užpakalinių kojų – visai kaip tiranozaurai.

Šiuolaikiniai krokodilai ropinėja keturiomis kūno šonuose esančiomis letenomis, tačiau taip buvo ne visada. Prieš 120 mln. metų dabartinės Pietų Korėjos teritorijoje krokodilas vaikščiojo atsistojęs ant dviejų kojų. Tai atskleidė ilgą laiką mokslininkus gluminę pėdsakai.

Iki šiol labiausiai įtikinama teorija teigė, kad minimus pėdsakus paliko pterozauras, tačiau neseniai Pietų Korėjos, JAV ir Australijos mokslininkai šią teoriją atmetė, nes buvo rasti tik užpakalinių kojų pėdsakai. Kad pakiltų nuo žemės, pterozaurai pasinaudodavo ir sparnais, o tokių įrodymų šalia nerasta. Taigi, mokslininkai priėjo prie išvados, kad pėdsakus paliko priešistorinis krokodilas, vaikščiojęs ant užpakalinių letenų – visai kaip dvikojai dinozaurai. Tačiau, priešingai nei dinozaurai, vaikščioję ant pirštų galiukų, krokodilai ant žemės padėdavo pilnas pėdas, įskaitant ir kulną – visai kaip žmogus. Viename iš rastų pėdsakų mokslininkai įžvelgė kulno odos atspaudą, o jo tekstūra smarkiai primena šiuolaikinių krokodilų pėdų odą.

Mokslininkai neturi fosilijų, su kuriomis galėtų palyginti pėdsakus, tačiau iš jų dydžio ir atstumo tyrėjai spėja, kad Batrachopus grandis pavadintas krokodilas buvo apie 3 m ilgio, o jo užpakalinės kojos buvo tokio pat ilgio, kaip suaugusio žmogaus.

Krokodilas savo kojas dėliojo vieną prieš kitą beveik tiesia linija, tai yra po savo svorio centru. Šis judėjimo būdas leidžia nešant savo kūno svorį sunaudoti mažiausiai energijos. Tai sufleruoja, kad priešistorinis krokodilas sausumoje galėjo keliauti ilgiau ir greičiau nei šiuolaikiniai jo giminaičiai.

Naujausiame „Iliustruotojo mokslo“ numeryje skaitykite