Meniu
Asmeninė anketa Prisijungimas ir registracija
Atgal Pagrindinis » Paslapčių ir Žinių Pasaulis » Medicina » 2021 » Vasario » 20

Tai štai kodėl vieni nuolat šąla, o kiti sau ramiausiai gali basi vaikščioti per sniegą

Lietuvos sporto universiteto (LSU) mokslininkai atliko išsamų tyrimą, kurio metu paaiškėjo priežastis, kodėl vieni žmonės yra atsparesni šalčiui nei kiti.

Pasirodo, tai lemia žmogaus genetika. Šį tyrimą netrukus publikuos vienas svarbiausių mokslo žurnalų, skelbiančių svarbiausius genetikos tyrimus pasaulyje, – „American Journal of Human Genetics“.

„Atlikę tyrimą nustatėme, kad panašaus sudėjimo jaunų sveikų žmonių atsparumas šalčiui yra skirtingas. Esant tokiai pačiai aplinkos temperatūrai, vienų žmonių vidinė kūno temperatūra krenta greičiau nei kitų, nepaisant to fakto, kad šilumos gamybos rodikliai buvo panašūs. Tačiau niekaip negalėjome paaiškinti šio fenomeno. Tuomet pradėjome ieškoti galimų potencialių priežasčių. Iškėlėme hipotezę, jog geno α-actinin-3 nebuvimas, kuris yra siejamas su energijos gavyba (metabolizmu), lemia atsparumą šalčiui. Šis genas randamas raumenyse ir turi tiesioginės įtakos šilumos gamybai esant šalčio sąlygoms“, – sako tyrimą atlikusių mokslininkų grupei vadovavęs Lietuvos sporto universiteto profesorius Marius Brazaitis.

Skaičiuojama, kad apie 1,5 milijardo visų planetos gyventojų neturi šio geno. Mokslininkai tai aiškina tuo, jog prieš 50–70 tūkstančių metų, ieškodamos naujų medžioklės plotų, iš Afrikos žemyno gentys atklydo į atšiauresnius kraštus – Centrinę ir Šiaurės Europą, Kaukazo regioną. Jų kūnai prisitaikė išgyventi atšiauriomis sąlygomis prarasdami šį geną.

Iki šiol α-actinin-3 genas buvo labiausiai siejamas su raumenų susitraukimo specifiškumu – šį geną turintys žmonės pasižymi didesne fizine galia ir greičiu, o jo neturintys – didesne fizine ištverme.

„Mūsų tyrime gauti rezultatai padidina žmonių migracijos evoliucinių aspektų supratimą. Nors energetiškai efektyvi šilumos gamyba žmonėms, kuriems trūksta α-aktinino-3, būtų buvęs pranašumas pereinant prie šaltesnio klimato, tai iš tikrųjų gali būti trūkumas šiuolaikinėje visuomenėje. Šiuolaikiniame moderniame pasaulyje žmogus apsaugo save nuo šalčio poveikio šildomuosiuose būstuose, apsirengdami tinkamais drabužiais, vartodami daugiau nei reikia maisto. Dėl šios priežasties efektyvesnis genetiškai nulemtas energijos vartojimas, tikėtina, sumažina kalorijų eikvojimą, o tai ilgainiui gali sukelti nutukimą bei medžiagų apykaitos sutrikimus“, – teigia prof. M. Brazaitis.

Pasak profesoriaus, svarbiausias veiksnys, nulemiantis mūsų atsparumą šalčiui, yra aplinka, kurioje gyvename, apranga, kuria rengiamės, ir maistas, kurį valgome, o šalčio genas yra tarsi „rudimentas“, kurį, tinkamai stimuliuojant, galime pasiekti netikėtų rezultatų.

„α-actinin-3 geno netekimas evoliucijos metu padidino atsparumą šalčiui per efektyvesnę šilumos gamybą raumenyse. Įdomu tai, kad individai, neturintys α-actinin-3 geno, šaltyje mažiau drebėjo ir lėčiau šalo. Jie komfortiškiau jautėsi būdami šaltyje ir didžioji dalis šilumos buvo sugeneruota nedrebant, t. y. didinant raumenų tonusą. Nauja ir tai, kad iki šiol buvo manoma, jog nedrebėjimo termoreguliacija vyko per rudojo riebalinio audinio aktyvinimą. Mūsų tyrimas atskleidė, kad neturintiems šio geno rudasis riebalinis audinys net nesiaktyvina ir šilumos gamyba apima išskirtinai vien tik raumenyje vykstančius procesus“, – apie tyrimo išvadas pasakoja prof. M. Brazaitis.

α-actinin-3 geno ir jo įtakos šalčiui tyrimas truko 10 metų. Pirmame tyrimo etape dalyvavo 4 pagrindiniai tyrėjai iš Lietuvos sporto universiteto – prof. M. Brazaitis, mokslo darbuotojai dr. Nerijus Eimantas ir dr. Henrikas Paulauskas, vyriausiasis mokslo darbuotojas prof. dr. Tomas Venckūnas. Vėliau prie jų prisijungė mokslininkai iš Švedijos Karolinskos instituto, kurie atliko raumenų baltymų ekspresijos analizę. Trečiame etape buvo pakviesti Australijos mokslininkai, kurie išvedė peles su „nokautuotu“ (dirbtiniu būdu užslopintu) α-actinin-3 genu.

Šis tyrimas keičia bendrą visų šios srities mokslininkų supratimą, kad priklausomai nuo geno šaltis veikia skirtingus su metabolizmu ir šilumos gamyba susijusius mechanizmus. Ateityje galėtų būti įdomių mokslinių tyrimų, kaip α-aktinino-3 trūkumas yra susijęs su nutukimu ir metaboliniu sindromu bei su juo siejamomis ligomis, tokiomis kaip II tipo cukrinis diabetas. Žmonės, kuriems trūksta α-aktinino-3, retai kada užsiima greitų ir galingų judesių reikalaujančiu sportu, o ištvermės sporto šakose jie pasiekia geresnių rezultatų.

„Būtų įdomu pamatyti, kaip įvairi fizinė veikla veikia žmones, turinčius α-aktinino-3, ir jo neturinčius, ypač, kai kalbama apie apsaugą nuo medžiagų apykaitos sutrikimų. Galiausiai būtų įdomu daugiau sužinoti apie tai, kaip žmonės, kuriems trūksta α-aktinino-3, susiduria su šilumos poveikiu“, – apie klausimus, kurių kyla mokslininkams po šio tyrimo, pasakoja prof. M. Brazaitis.

Lietuvos sporto universiteto informacija

Šaltinis: technologijos.lt

Įdomus pasaulis:
Pasaulio naujienas kitaip... skaitykite Paranormal Telegram, FB ir X(twitter) kanale

Pasaulio naujienas kitaip... skaitykite Paranormal Telegram, FB ir X(twitter) kanale

...kadangi jau perskaitėte šį straipsnį iki pabaigos, prašome Jus prisidėti prie šio darbo. Skaitykite „Paranormal.lt“ ir toliau, skirdami kad ir nedidelę paramos sumą. Paremti galite Paypal arba SMS. Kaip tai padaryti? Iš anksto dėkojame už paramą! Nepamirškite pasidalinti patikusiais tekstais su savo draugais ir pažįstamais.

O dabar įvertink šią naujieną, padaryk gerą darbą šiandieną + komentuok:

Niekas neišdrįso palikti komentaro.
Komentarai su keiksmažodžiais bus šalinami automatiškai, be atsiprašymo.
avatar

Nemokami skelbimai

Skanaus:
2019-11-04 laikas 22:16 Receptai Tortas „Minute“ iš varškės visoms progoms

Iš varškės galime pagaminti nuostabų pyragą. Ir svarbiausia, greitai ir lengvai. Pyragas gaunasi, gražus, švelnus ir nepaprastai skanus. Jums turėtų patikti, o patikus jį pradėsite gaminti visoms gyvenimo progoms.

...

Skaityti daugiau

2019-06-06 laikas 13:20 Receptai Nostalgija. Labai paprastas skanių vaflių receptas
Sugrįžimas į vaikystę, kam mama kepė tokius vaflius. Gaminame. Vafliai. Ištirpiname sviestą ir paliekame, kad atvėstų. Kiaušinius išplakame, beriame cukrų, žiupsnelį druskos ir gerai išsukame mediniu šaukštu, kad cukrus ištirptų....

Skaityti daugiau

2020-11-30 laikas 19:58 Receptai "Tinginių" troškinys su kalakutienos arba vištienos faršu ir kopūstais
Toks troškinys pas mus namuose yra gaminamas ganėtinai dažnai, nes jį visi mėgsta, o paruošti visai paprasta. Kartais jį paruošia net mano dukra, taip sutaupydama man laiko, kai būnu užsiėmusi kitais reikalais.

Skaityti daugiau

Taip pat skaitykite:
2025-10-08 laikas 17:14 Vyras užpultas kirviu, peiliais ir beisbolo lazda netoli Nanto mečetės dėl ginčo dėl maldos vietos
52 metų vyras buvo sunkiai sužeistas, kai pirmadienio vakarą netoli mečetės Prancūzijoje buvo užpultas kirviu, peiliais ir beisbolo lazda. Tyrėjai mano, kad tai buvo ginčas tarp maldininkų dėl sėdimų vietų maldos metu....

Skaityti daugiau

2025-10-08 laikas 16:51 Kiauliena dingsta iš Vienos mokyklų meniu, o ūkininkų grupė įspėja apie kultūrinį nuosmukį
Austrijos ūkininkų asociacija teigia, kad kiauliena turi likti mokyklų meniu pasirinkimu, nes daugelis Vienos valgyklų dabar siūlo tik vegetariškus arba „be kiaulienos“ patiekalus

Skaityti daugiau

2025-10-08 laikas 16:32 Prancūzija: Nelegalus migrantas iš Gvinėjos nuteistas 12 metų kalėti už 83 metų senelės išžaginimą
Teisme auka emocingai liudijo, kad šis užpuolimas „suteršė jos vyro, kuris mirė prieš du mėnesius, atminimą“.

Skaityti daugiau

2025-10-08 laikas 15:11 Išslaptinti CDC dokumentai patvirtina, kad COVID vakcinos sukelia vėžį ir organų nepakankamumą jauniems žmonėms
Neseniai išslaptinti CDC ir FDA dokumentai atskleidžia, kad mRNA COVID vakcinos sukelia vėžio ir organų nepakankamumo diagnozių skaičiaus padidėjimą jauniems žmonėms.

Skaityti daugiau

2025-10-08 laikas 10:02 Rūgštinti obuoliai: nauda sveikatai, įsisavinimas, rizikos ir tradiciniai receptai

Rūgštinti obuoliai – ukrainietiškas probiotinis hitas: gerina virškinimą (probiotikai +30% mikrofloros), stiprina imuną (vitaminas C +25% absorbcija), palaiko širdį (pektinai mažina LDL 10%). Paaiškiname įsisavinimą (žarnyne per 1–2 va...

Skaityti daugiau