Iš kur atsirado žvaigždžių kiaurymės granite?

2007 metų lapkričio 30 dieną Norvegijoje darbininkai atliko parko plėtimo darbus ir netikėtai aptiko neįprastos formos kiaurymę akmenyje.

Pašalinę paviršinę augmeniją ir sutežusias paviršines medžiagas, rangovai pradėjo dirbti ant masyvaus kalno. Tada kalno viduje ir buvo atrasta ši skylė. Savotiška skylė, atrodanti kaip septynkraštė žvaigždė. Skylė eina gilyn į kalną. Anot vietinių gyventojų, rangovai įsiskverbė keturis metrus į kalną. Sakoma, kad anga tęsiasi horizontaliai į vidų, paraleliai Voldo fiordui, šiaurės vakarų kryptimi, anga truputį pasikreipia žemyn. Jos skersmuo - 65-70 mm. Šiuo metu niekas nežino, kiek tolį eina ši anga ir kaip ji susidarė.

Anga turėjo septynis kampus, panašius į šakas, šešių centimetrų skersmens, ėjo paraleliai kalno šlaitui ir vedė į fiordą. Angos apdirbimas buvo labai lygus per visą ilgį, jokių nelygumų ar aštrių kampų. Specialistų analizė parodė, kad nebuvo jokių stiklėjimo požymių, kurie būtų galėję rodyti terminę angos apdorojimą. Radioaktyvumo tyrimai taip pat buvo neigiami. Ten net buvo rasta smėlio pėdsakų duobėje. Taigi mokslininkai nesugebėjo duoti aiškaus atsakymo, kaip buvo padaryta skylė.

Anga ėjo toliau žemyn, praeidama per žemę 20-30 laipsnių kampu žemyn. Deja, duobė buvo padengta purvu ir iki šiol neatkurta. Bet, anot ją mačiusių, ji taip pat buvo septynkraštės žvaigždės formos.

Anga buvo pavadinta Voldos žvaigžde. Nors archeologai speleologai bandė išsiaiškinti paslaptį, jų pastangos buvo bevaisės. Kiekvienas bandymas įstrigdavo dėl vieno ar kelių galvosūkio gabalėlių trūkumo. Tiesiog niekas negalėjo paaiškinti, kad galima buvo padaryti tokią visiškai ypatingos formos skylę. Granitą ne taip jau lengva apdirbti.

Įvairūs laikraščiai, ir vietiniai, ir nacionaliniai, bandė rasti sprendimą, bet nė vienam nepavyko. Vyko konsultacijos su geologais, mokslininkais ir gręžimo specialistais, tačiau iki šiol niekas nesugebėjo pasakyti, kaip buvo padaryta ši skylė.

Angą rado statybininkas, kuris šalino iš kalno įvairias medžiagas, kad būtų atlaisvinta vieta statybų projektui. Iškasęs porą metrų kalne, kapodamas didelius uolos gabalus, pastebėjo keistą žvaigždės formos skylę dviejuose akmenyse.

Maždaug už 4 metrų nuo kalno buvo iškasta duobė. Ant kalno viršaus buvo molio ir purvo sluoksnis, kurio, ano kaimynų, niekada niekas nelietė.

Buvo iškelta įvairių versijų, kaip atsirado tą skylė: dieviškas įsikišimas, NSO, mineralinių rūdų dūlėjimas, plaktukiniai grąžtai, nesubalansuotos gręžimo galvutės. Bet iki šiol niekas negalėjo parodyti panašių angų kitur.

Tarp vietinių žmonių sklandančios legendos pasakoja, kad tam tikromis dienomis kelerius metus iš tos vietos, kur yra skylė, kilo garai, skleidę geltonai žalią arba oranžinę arba rausvą šviesą. Žinoma, tai buvo dar iki skylės atradimo, kai žmonės nežinojo, kad ji tokia yra.

Tolesniais metais prie paslapčių tyrėjų prisijungė vis daugiau žmonių, kurie atlikdavo įvairius patikrinimus. Taip buvo atrastos kitos angos. Tačiau atsakymo į klausimus, kas ir kada padarė tas angas storame granite, nėra iki šiol.