Ar paslaptingas Džordžijos monumentas pradėjo veikti?

Georgia Guidestones – keistas paminklas, dar vadinamas amerikietišku Stounhendžu, tapo labiausiai paslaptingu ir labiausiai prieštaringu šių laikų statiniu. Masyvus granitinis monumentas Džordžijos valstijos Elberto apygardoje buvo atidarytas 1980 metais. Primindamas atverstą į visas pasaulio puses knygą, monumentas susideda iš šešių granito plokščių. Viena plokštė stovi centre, keturios – aplink ją, o šeštoji – visų jų viršuje. 

Monumento aukštis siekia 6,1 metro, o bendra masė yra apie šimtą tonų. Tačiau ypatingas jis ne savo dydžiu, bet jame išraižytu tekstu aštuoniomis šiuolaikinėmis kalbomis, o viršūnėje – trumpesniu keturiomis senosiomis kalbomis. Manoma, kad ant abiejų akmens puslapių pusių yra ne kas kita, kaip pranešimas ateities žmonėms, kurie išgyvens apokalipsę. Tai dar vadinama „Dešimt Džordžijos priesakų“:

1. Žmonijos populiacija turi būti 500.000.000, nes taip bus išlaikyta pusiausvyra su gamta.

2. Protingai kontroliuoti gimstamumą gerinant gyvenimą ir žmonijos įvairovės vertę.

3. Suvienyti žmoniją viena nauja kalba.

4. Būti tolerantiškais jausmams, tikėjimui, tradicijoms ir viskam kitam.

5. Apsaugoti žmones teisingais įstatymais ir teismais.

6. Leisti tautoms spręsti savo vidaus reikalus, o išorės – sprendžiant pasaulio teisme.

7. Vengti nereikšmingų įstatymų ir nereikalingų pareigūnų.

8. Subalansuoti asmenines teises su visuomeninėmis pareigomis.

9. Vertinti tiesą, grožį ir meilę siekiant darnios harmonijos.

10. Nebūti Žemės vėžiu ir saugoti gamtą.

Su abejinga akmens ramybe milžiniška knyga vainikuoja pliką kalną, aukščiausią Elberto apygardos tašką ir laukia pasaulio pabaigos, kad išlikę žmonės galėtų įgyvendinti išraižytas ant jos priesakas.

Žodžiai akmenyje vertinami labai prieštaringai: vieni sako, kad tai keista, grėsminga, paslaptinga, kad tai ,,masonų priesakos“ arba net dar daugiau, – kad tai Antikristo darbas. Vieni žavisi milžinišku monumentu, kiti lieja savo pyktį vandalizmo aktais.

Monumentas, skirtas atlaikyti apokalipsę, pateikia ne tik instrukciją ateities žmonėms, bet ir funkcionuoja kaip laikrodis, astronomijos kalendorius ir kompasas.

Kai kuriose paminklo vietose padarytos angos, nurodančios Šiaurės žvaigždę ir Saulę. Viršutinė horizontali plokštė (stogas) – tai kalendorius. Pagal saulės spindulį, krentantį per plokštėje padarytą angą, galima nustatyti, kuri šiandien metų diena.

Iš pirmo žvilgsnio, išraižytos akmenyje priesakos atrodo logiškos ir nekaltos, nekenksmingos. Tačiau pirmoji, kur rekomenduojamas žmonių skaičius Žemėje iki 500 mln., galima sakyti, daug kam kelia šoko efektą.

Tie, kurie linkę visame įžvelgti ,,sąmokslo teoriją”, įsitikinę, kad tai ,,pasaulinės šešėlinės hierarchijos“ atstovų darbas, kad tokiu būdu norima buvo įdiegti savo idėjas į paprastų žmonių sąmonę. Tai būtų dar vienu įrodymu apie pradedamą įgyvendinti Naująją Pasaulio Tvarką, o tai reiškia, kontroliuoti tautas ir vyriausybes, tai reiškia sukurti Planetos Vieningą Vyriausybę. Ir kad planetos išteklių visiems užtektų, žmonių skaičius turi būti ribojamas. Na, o kiti, taip galima suprasti, turi išnykti nuo Žemės paviršiaus.

Štai keletas iš ,,šešėlinės hierarchijos” teorijos principų, kuriuos suformulavo amerikiečių tyrinėtojas Val Valerian:

- Sukurti visoje planetoje Vieningą Pasaulio Tvarką su bendra vieninga religija ir bažnyčia, pavaldžią užkulisiniems pasaulio valdovams, su bendra pinigų sistema;

- Visų religijų panaikinimas, išskyrus tas, kurios bus integruotos į bendrą bažnyčią;

- Visų nacionalinių savybių ir nacionalinio pasididžiavimo naikinimas;

- Kontroliuoti pasaulio gyventojų skaičių per vietos karus naudojant bakteriologinius, cheminius ir elektroninius ginklus bei kitus sudėtingesnius naikinimo metodus;

- Kontroliuoti suverenių valstybių vidaus ir užsienio politiką;

- Nacionalinių švietimo sistemų kontrolė, siekiant jų sunaikinimo;

- Pasaulio teismas ir vietos valdžios naikinimas…

Išraižytas tekstas granito plokštėse yra kiek švelnesnis, akcentuojantis Žemės priežiūrą, kuri kenčia nuo mūsų eikvojimo. Kiek teisingi kaltinimai monumento autorių projektui dėl žmonių skaičiaus Žemėje ribojimo, neaišku, nes „10 Džordžijos priesakų“ skirta tiems, kurie išgyvens po kažkokio kataklizmo. Kiek iš jų turi išgyventi, niekas nežino. Galbūt labai nedaug? Taigi yra mažai tikėtina, kad pirma priesaka reiškia, jog dauguma pasaulio gyventojų bus naikinami prievartos būdu. Galbūt tikėdami į apokalipsės neišvengiamybę jie bandė galvoti ir nuspręsti, kaip gyventi toliau ir ko imtis, kad baisi bausmė žmonijai daugiau nepasikartotų… Klausimų ir versijų daug, bet atsakymų nėra.

Galbūt paminklo atsiradimo istorija nušvies jos kūrėjus ir jų paslėptą tikslą? Kam priklauso monumentas?

Paslaptingas džentelmenas

1979 metų birželį elegantiškas vyriškis vėlai vakare užėjo į granito apdirbimo kompanijos Elberton Granite Finishing Company ofisą. Jis prisistatė misteriu Christianu ir pareiškė, kad atstovauja nedidelę grupę Amerikos piliečių, kurie pageidauja čia pastatyti didelį granito monumentą, be to, norėtų likti anonimiški. Respektabilus ponas pasidomėjo granito apdirbimo kaina, o taip pat bankais, kurie aptarnauja kompaniją. Kodėl šis vyras atėjo būtent čia? Elbertas buvo pasirinktas kaip ideali vieta statybai, be to, jo karjerai yra žinomi visame pasaulyje.

Kompanijos prezidentas D. Fendlis (Joe H. Fendley) pusiau klausėsi lankytojo neatsitraukdamas nuo savo popierių, bet kai išgirdo apie užsakymo mastą, pamiršo viską. Pirma, akmenų dydis, kokių pageidavo klientas, viršijo tai, kas buvo iškasama apygardos karjeruose. Antra, jis pageidavo juos apdirbti ir surinkti į tam tikrą didžiulį astronominį kompleksą, o tada dar padengti užrašais įvairiomis kalbomis.

,,Kam jums to reikia?!” – nesusilaikė Fendlis.

Džentelmenas kantriai paaiškino, kad jo kompleksas turi tapti vietiniams gyventojams savotišku kompasu, kalendoriumi ir laikrodžiu. Ir tada dar pridūrė absoliučiai kažką paslaptingo, netelpančio paprasto verslininko galvoje: kompleksas turi būti ypatingai patvarus, kad atlaikytų bet kokį griaunamąjį kataklizmą, kitais žodžiais tariant, atlaikytų apokalipsę. Kad išgyvenusi dalis žmonijos galėtų pasinaudoti išgraviruotų plokščių įsakymais kaip vadovu ir sukurti naują civilizaciją, geresnę negu ta, kuri yra ant susinaikinimo ribos.

Netrukus po monumento atidarymo žurnalistai paklausė Fendlio, ką jis pagalvojo, kai pirmą kartą išgirdo apie Christiano planą. ,,Aš pagalvojau, kad prieš mane beprotis, kaip galėčiau greičiau juo atsikratyti“, – atsakė kompanijos šeimininkas. Super didelio masto pelningas užsakymas neaptemdė jo proto. Fendlis ir toliau bandė atsikratyti keisto kliento – pasakė kainą kelis kartus didesnę nei visų jo ankstesnių užsakymų, argumentuodamas, kad toks darbas reikalauja specialių įrankių, galingų mašinų, ypatingų mechanizmų ir apmokamų konsultantų.

Bet nepažįstamasis nesivargino derėtis, paklausė, kiek laiko tai užtruks. Fendlis nenorėjo kalbėti apie terminą, nes jis nebuvo tikras, kad klientas galėtų apmokėti tokį užsakymą, todėl apytiksliai įvardijo šešis mėnesius. Tada vyriškis pasiteiravo apie patikimą banką jų apylinkėje. Fendlis vėl pamanė, kad tai dar vienas šansas atsikratyti keistuoliu. Jis išsiuntė jį ieškoti Wyatt Martin, banko Granite City prezidento.

Bankininkas Martinas tapo antruoju žmogumi Elbertone, kalbėjusiu apie paminklą su paslaptingu klientu. ,,Fendly man paskambino ir perspėjo, kad manęs ieškos žmogus, norintis pastatyti kažkokį beprotišką paminklą, – sakė Martinas. – Aš jau buvau atitinkamai perspėtas. Bet, kai pamačiau šį džentelmeną, vilkintį labai geru brangiu kostiumiu, akivaizdu išsilavinusį, susirūpinusį, atsižvelgiau į jį jau rimčiau.”

Kai vyras pareiškė, kad jis atstovauja grupei, slapta kūrusiai savo planą 20 metų ir nori likti anonimišku amžinai, kad jo vardas yra R. C. Christian, be abejo slapyvardis, bankininkas buvo nustebintas. ,,O kai jis paaiškino man ką jie sugalvojo, aš buvau sukrėstas ir pasakiau jam, kad tai būtų tas pats kaip paleisti pinigus vėjais. Reaguodamas į tai, jis pažvelgė į mane ir lyg su užuojauta papurtė galvą, atseit jums nesuprasti”. Po kelių dienų paslaptingas klientas vėl pasirodė banke. Martinas pasakė, kad finansinės operacijos negali būti atlikinėjamos su anonimais, taip kaip reikia turėti garantijas dėl mokumo.

Po ilgų derybų jie susitarė, kad klientas atskleidžia jam savo tikrąjį vardą, su sąlyga, kad bus rašytinis susitarimas, pagal kurį Martinas bus vieninteliu tarpininku, išsaugotų įnašų konfidencialumą ir niekada niekam neatskleis jam žinomos informacijos. O po finansinių operacijų bus sunaikinti visi dokumentai ir įrašai, susiję su projektu. Christianas perspėjo, kad jis siųs pinigus iš įvairių bankų visoje šalyje, siekdamas, kad jo nebandytų išaiškinti. Jis neslėpė, kad slaptumas jam yra labai svarbus.

Akmens apdirbimo kompanijos vadovas Fendlis prisipažino žurnalistams, kad tai buvo vienas iš sudėtingiausių visų užsakymų. Jie turėjo neeilinį darbą ne tik su labai dideliais granito blokais, bet ir su milžinišku kiekiu raidžių išmušimu ir dar svetimomis kalbomis. Negana to, visą kompoziciją reikėjo atidžiai orientuoti į dangaus kūnus. Jam reikėjo įdarbinti ne tik aukštos kvalifikacijos ekspertus akmens ir statybų klausimais, bet ir astronomijos žinovus – kaip konsultantai buvo pakviesti Džordžijos universiteto astronomai.

Kas iš tiesų užsakė tokį projektą, taip ir lieka neaišku. Šiandien žinoma tiek, kad dviejų hektarų plotą, kuriame ir stovi paslaptingas monumentas, įsigijo kažkokia pora, Mildred ir Wayne Mullenix 1979 m. spalio 1 d. Bent taip rodo apskrities žemės kadastro duomenys (Elbert County land registration system). Bet tai buvo po to, kai anonimas, pasivadinęs Christianu, sudarė sutartį su akmens apdirbimo firmos vadovu Fendliu. Tiesą sakant, jis pats ir pasirinko vietą. Bet tai, deja, nieko nepaaiškina.

Po monumento atidarymo praėjo jau daug metų, tačiau ginčai, aptarinėjimai netyla. Kalbama, kad kai kurie žmonės apskrityje gyvena su baime, kad kalva, ant kurios stovi monumentas netaptų šalies satanistų susibūrimo vieta, kad įvairūs burtininkai ir magai nepasirinktų jos savo ritualams. Aišku, nieko panašaus kol kas neatsitiko, tačiau užsidegęs žmonių smalsumas neblėsta, o tik stiprėja. Reikia nepamiršti, kad Elberton miestas įsikūręs taip vadinamojo „Biblijos diržo“ („Bible Belt“) centre. Kaip gali reaguoti žmonės į tokį poapokalipsinį pranešimą, iškaltą ant masyvaus dydžio granito, kur didžioji dauguma yra protestantų fundamentalistų šalininkai ir Biblija yra kiekvienoje šeimoje? Net frazė ,,Suvienyti žmoniją viena nauja kalba“ jiems galbūt skamba kaip grėsmingas įspėjimas. Juk paskutinėje Naujojo Testamento knygoje ,,Apreiškimas Jonui“ parašyta, kad vieningos kalbos ir pasaulinės vyriausybės įvedimas – tai antikristo atėjimo ženklas. Bet yra ir kitų, kurie nepriklausomai nuo tikėjimo, monumento žodžius suvokia, priima kaip neįsivaizduojamą visos žmonijos genocido grėsmę.

Daug metų anonimiškos tylos: kas, kodėl …? Gal tai taktika ir iš anksto gerai apgalvotas planas, gal anonimo (ų) misija įvykdyta? Bet pagrindinis dalykas padarytas – idėja paleista į pasaulį ir žmonės priversti apie ją kalbėti. O jau kas ir kaip ją vertins – kiekvieno pasirinkimo ir sąžinės reikalas. Ateina 2022 m... galbūt šis planas prasidėjo?