Dviejų humanoidų istorija, kas jie?

2003 m. mirusiame Norijos mieste Čilės Atakamos dykumoje atrasti neaiškios būtybės palaikai pagaliau buvo ištyrinėti, gauti rezultatai šokiruojantys, o konkretaus atsakymo kaip ir nėra. Aišku viena – lobių ieškotojo aptiktas „Atakamos humanoidas“ yra visiškai nepanašus į buvusį žmogų – didelė varpo formos kaukolė, akivaizdžiai per didelė smulkiam kūnui, siekiančio tik 13 cm, didelės akiduobės. Vien tik mažas mumijos dydis stebina, nes net neišnešiotas kūdikis paprastai būna apie 20 cm ūgio.

2009 m. per ufologų kongresą apie šią mumiją sužinojo Egzobiologinių tyrimų ir studijų instituto prezidentas Ramónas Navia-Osorio. Įsigijęs paslaptingą mažą mumiją, kuri jau kelis kartus buvo perparduota, praėjusiais metais R. Navia-Osorio leido amerikiečių ufologui Stevenui Greerui ją ištyrinėti. S. Greeras yra „atskleidimo projekto“ (įtikinti valdžią ir kitas institucijas atskleisti savo žinias apie NSO bei nežemiškas būtybes) įkūrėjas ir prezidentas, jis turi ir medicininį išsilavinimą. Todėl jo kompetencija Ramónas Navia-Osorio visiškai pasitikėjo. Tuo labiau, kad tyrime dalyvavo garsūs mokslininkai iš Stanfordo universiteto – genetikas Garry Nolanas ir radiologas Ralphas Lachmannas.

Naujausiais metodais atlikti rentgeno ir magnetinio rezonanso tomografo tyrimai, ištirti DNR mėginiai. Gauti rezultatai sukrėtė, – taip, tai ne klastotė, o buvęs gyvas organizmas, turėjęs plaučius ir širdį. Tai parodė tyrimai, tačiau kūnas-skeletas turi ypatingų deformacijų, kurių tiesiog neįmanoma paaiškinti. Pavyzdžiui, paprastai žmogus turi dvylika šonkaulių, labai retais atvejais vienuolika, o rasto humanoido skelete jų yra tik dešimt. Be to, yra nenormalus veido ir apatinio žandikaulio, kuris, beje, turi dantų, išsivystymo atsilikimas – tokio mokslas dar nežino. Be to, tyrimai parodė, kad vyriškos lyties Atakamos humanoidas mirė 6–8 metų, nors jo neįtikėtinas, mažesnis nei negyvagimio, ūgis. Nėra žinoma nei vienos ligos ar jos simptomų kategorijos, kuri galėtų paaiškinti tokį mažą ūgį ir visas kūne esančias anomalijas. Jas galėjo sukelti tik dar nežinomos mokslui mutacijos.

Kiti ekspertai abejoja Stanfordo mokslininkų išvadomis, o genetinė analizė tęsiama, galutinė ataskaita bus pateikta tik ateinančiais metais.

Kitas humanoidas buvo rastas 1996 metais Rusijoje, Čeliabinsko regione netoli Kištimo miestelio, jis buvo pavadintas ,,Aliošenka“. Istorija prasidėjo tuomet, kai atsitiktinai senyvo amžiaus Tamaros Prosvirinos Vasiljevnos bute buvo rasta 20 cm dydžio mumija. Ji pateko pas Kištimo policijos tyrėją, majorą Vladimirą Bendliną, po to pas vietinį patologą bei ekspertą. Pradinė apžiūra taip pat šokiravo – humanoidas nebuvo panašus į žmogų. Galva taip pat neproporcingai didelė, neįprastos pailgos formos, panašiai kaip ir Atakamos humanoido, akiduobės neįprastai didelės, be to, jis neturėjo jokių lytinių organų. Psichiškai nesveika moteris pasakojusi, kad mažylį radusi kapinėse, parsinešė namo ir globojo. Nemažai liudininkų, tame tarpe jos marti, bendravardė Tamara Prosvirina, jos 74–ių metų motina Galina Artiomjevna, tvirtina, kad rasta būtybė buvo gyva bent tris savaites, kol neįgali globotoja nepateko į ligoninę, po to, kaip manoma, paslaptingasis mirė badu. Apie mažąjį humanoidą pasakoja ir kiti nepriklausomi žmonės: teisingumo kapitonas, Kištimo policijos tyrėjas Eugenijus Mokičiov. Taip pat ir gydytojas-patologas Stanislav Samoškin, gydytojai Irina Jermolajeva, Igoris Uskovas, kurie atlikę pirminę apžiūrą, konstatavo, kad galvos forma yra labai keista, panaši į bokštą su viršuje suaugusiais keturiais kaulais.

Tuomet buvo keliamos kelios versijos. Viena, – kad tai apsigimęs neišnešiotas naujagimis, turėjęs genetinę mutaciją. Mat, Kištimas yra įsikūręs užterštoje radioaktyvioje teritorijoje, kur 1957 metais uždarame miestelyje Čeliabinsk-40 įvyko katastrofa. Čia naujagimių apsigimimas nėra retas reiškinys. Kita versija, kad tai pasireiškęs priešlaikinis senėjimas ar vaikų progerija, oficialiai vadinama Hačinsono–Gilfordo sindromu.

Vienintelis keistu ,,Aliošenkos“ skeletu rimtai domėjosi Kištimo policijos tyrėjas, majoras Vladimiras Bendlinas, nors dėl to ir turėjo priekaištų iš savo vadovybės, neva reikia užsiiminėti tiesioginiu darbu, bet jis dėjo pastangas organizuojant mumijos tyrinėjimus. Vladimiras Bendlinas padarė humanoido video įrašų bei nuotraukų. Kai būtybė pateko pas ufologus, jos pėdsakai paslaptingai dingo. Kai kas mano, kad mumija parduota japonams, kurie labai domėjosi radiniu ir stebėjosi, kad taip aplaidžiai šioje šalyje žiūrima į tokius ne tik sensacingus, bet ir mokslui neįkainojamus, vertingus radinius.  

Jau po ,,Aliošenkos“ dingimo į Kištimą atvyko ,,Kosmopoisk” grupė, kuriai vadovauja Vadimas Černobrov. ,,Kosmopoisk” – žinoma mokslininkų organizacija, tyrinėjanti anomalijos reiškinius. Vadimas Černobrov ieškojo ir rado genetinę ,,Aliošenkos“ medžiagą, tai tikriausiai buvo vystyklai ar audeklas, į kurį buvo įvyniotas mažylis. Genetinei analizei pakako ir mažo gabalėlio. Po šios ekspertizės driokstelėjo šokiruojanti sensacija – tai ne žmogus! Tačiau, kai kuriais duomenimis, Vadimas Černobrov nori atlikti gana nemažai kainuojančią pakartotinę ekspertizę.

Čeliabinsko humanoidas nežinia kur, bet liko atkaklaus majoro Vladimiro Bendlino vaizdinė medžiaga. Tuo tarpu ufologai tvirtina savo versiją, o moksliniai ekspertai laikosi daugiau žemiško paaiškinimo dėl mumijos išvaizdos.

Dviejų mažų humanoidų istorija verčia ne tik tikėti-netikėti, bet ir susimąstyti. Susimąstyti apie tai, ką pasakė ufologė Galina Semenkova, viena iš liudininkų – ,,Aliošenka“ apvertė visą požiūrį į pasaulį…