Glaukoma: kodėl svarbu reguliariai tikrintis akių būklę?

COVID-19 pandemija apribojo žmonių judėjimą, bet nesustabdė ligų progresavimo. Šiuo laikotarpiu ypatingai išryškėjo problemos, susijusios su padidėjusiu krūviu regos organams ir su pavėluotu lėtinių akių ligų gydymu. Pastebima, kad pacientai vis dažniau kreipiasi dėl užleistų akių ligų, kai jau ne visada galima sugrąžinti prarastas regėjimo funkcijas. Viena iš tokių ligų – glaukoma. Apie šią ligą ir jos gydymo galimybes kalbiname  Kauno klinikų Akių ligų klinikos Akių ligų konsultacinio diagnostinio skyriaus vadovę prof. Ingridą Janulevičienę. Pasak profesorės, vienintelis būdas išvengti negrįžtamo aklumo, kurį gali sukelti ši klastinga liga – tai reguliariai lankytis pas gydytoją oftalmologą, kuris laiku nustatytų ligą ir skirtų atitinkamą gydymą.

Profesore, kodėl svarbu glaukomą diagnozuoti laiku?

Glaukoma vadinama klastingu regėjimo vagimi, nes pacientui kreipusis per vėlai, kai pakitimai akyse jau toli pažengę, gydytojai nebegali užkirsti kelio aklumui.  Dažnai pacientai net nežino, kad serga šia liga, nes pradinėse stadijose glaukoma nesukelia jokių nusiskundimų, lėtai siaurėja akiplotis. Vėliau darosi sunku orientuotis aplinkoje, nes matymas tampa tarsi „pro vamzdį“. Dažniausiai pakitimai vystosi abiejose akyse, tačiau skirtingu greičiu, todėl žiūrint abejomis akimis, atrodo, kad regėjimas geras. Be to, sergant glaukoma, tris kartus dažniau pasireiškia sunkios gretutinės širdies-kraujagyslių ligos, kepenų ligos, cukrinis diabetas, skrandžio opos.

Reguliari akių patikra leistų nustatyti glaukomą laiku ir paskirti savalaikį gydymą. Skaičiuojama, kad pasaulyje glaukoma serga apie 3,5 proc. 40-80 metų amžiaus žmonių, o apie 50 proc. sergančiųjų nežino, kad šia liga serga. Prognozuojama, kad 2040 m. glaukoma sirgs apie 111,8 milijonų žmonių.

Kokie šios ligos gydymo būdai?

Sergant glaukoma, pradinis gydymas yra rizikos veiksnių korekcija – skiriami akispūdį mažinantys lašai, taikomas lazerinis gydymas. Šiam gydymui nedavus efekto ir toliau progresuojant pakitimams, taikomi chirurginiai gydymo metodai, tačiau net ir po sėkmingai atliktos glaukomos operacijos, liga gali progresuoti. Svarbiausia įvertinti, ar sulėtėja progresavimas tiek, kad pacientui užtektų regėjimo iki gyvenimo pabaigos.

Kodėl pacientams svarbu reguliariai tikrintis regėjimą?

Apie 80 proc. informacijos mus pasiekia per regėjimą. Moksliškai įrodyta, kad netekus regėjimo suprastėja ne tik gyvenimo kokybė, bet ir sutrumpėja gyvenimo trukmė.

Nuotolinis darbas ir ilgesnis laikas praleidžiamas prie ekranų yra susijęs su akies paviršiaus problemomis, sausos akies sindromu ir blogesne gyvenimo kokybe. Taip pat, naudojantis elektronikos prietaisais, didėja rizika atsirasti ne tik akies paviršiaus pažeidimams, bet ir geltonosios dėmės degeneracijai, trumparegystei.

Karantino laikotarpiu dažnai pacientai dėl lėtinių akių ligų tokių kaip katarakta, geltonosios dėmės degeneracija, glaukoma kreipiasi per vėlai. Tai kelia pavojų, kad uždelstos ligos sukels negrįžtamus regėjimo pokyčius, dėl kurių atstatyti regėjimo bus beveik neįmanoma.

Dėl kokių priežasčių pacientai dažniausiai kreipiasi į gydytoją oftalmologą?

Kas ketvirtas pacientas, besikreipiantis į akių ligų gydytoją, skundžiasi akių perštėjimu, teigia, kad akys lyg „pripiltos smėlio“, greitai pavargsta dirbant kompiuteriu, vakarais tampa sunkios. Tai – sausos akies sindromui būdingi nusiskundimai, tačiau būtent šie nusiskundimai gali tapti sudėtingos akių ligos diagnostikos pradžia. Po detalaus akių būklės patikrinimo, gali būti įtariama ar patvirtinama diagnozė, skiriamas gydymas ir sudaromas tolesnio sekimo bei priežiūros planas. Kuo anksčiau skiriamas gydymas, tuo didesnė tikimybė išvengti aklumo.

Kaip COVID-19 pandemija paveikė akių sveikatą?

Nuotolinis darbas ir prie ekranų praleidžiamas ilgesnis laikas yra susijęs su akies paviršiaus problemomis, sausos akies sindromu ir blogesne gyvenimo kokybe. Neryškus, išplaukęs matymas, akių sausumas kartais pasireiškia smėlio jausmu akyse, o kartais priešingai – intensyviu refleksiniu ašarojimu, kai pats organizmas stengiasi drėkinti akies paviršių. Tačiau jo metu nesusidaro kokybiška taip vadinama „ašarų plėvelė“, kuri turėtų tolygiai padengti akies paviršių vandens-mucino ir riebalų sluoksniu. Todėl nubėgus vandeningoms ašaroms, akis ir toliau lieka sausa.

Regos sutrikimai dažniau pasireiškia dėl elektronikos prietaisų skleidžiamos mėlynos šviesos, dėl kurios dažniau atsiranda geltonosios dėmės degeneracija. Mėlyna ekranų skleidžiama šviesa gali sukelti fototoksinį pažeidimą. Matomos šviesos spektras turi skirtingus bangų ilgius ir atitinkamai skirtingus energijos lygmenis. Mėlynos šviesos yra trumpesnis bangos ilgis ir didesnė energija, lyginant su kitomis spalvomis. Nustatytas tiesioginis ryšys tarp akių pažeidimų ir mėlynos 415-455 nanometrų ilgio šviesos. Dauguma išmaniųjų telefonų, televizorių, planšečių mėlynos bangos ilgis ir yra 400-490 nanometrų.

Kauno klinikų informacija