Diabetinei pėdai reikia ypatingo dėmesio

Didelis gliukozės kiekis kraujyje tai visada grėsmė organizmo kraujagyslių sistemai. Sergant cukriniu diabetu, pažeidžiamos visos kraujagyslės: ir stambios, ir smulkios. Dėl to sutrinka įvairių audinių ir organų maitinimas, trofika, bet pirmiausia nukenčia tie, kurie patiria didžiausius funkcinius krūvius: širdis, akys, inkstai, kojos...

Sergant diabetu 10-15 metų, apatinių galūnių pažeidimus patiria 80 pacientų iš 100.

Kad nenutiktų nelaimė, pirmiausia pasistenkite palaikyti daugiau ar mažiau normalų gliukozės kiekį kraujyje. Kuo arčiau normos, tuo daugiau saugumo jūsų kojoms.

Priminsiu: normalus gliukozės kiekis kraujyje tuščiu skrandžiu svyruoja nuo 3,3 iki 5,5 mmol/l. Pavalgius jis padidėja iki 7,8-8,9 mmol/l, bet maždaug po 2 valandų būtinai turi sumažėti. Sergančio cukriniu diabetu žmogaus kojos reikalauja nuolatinio dėmesio ir priežiūros. Kartais į mūsų diabetinės pėdos kabinetą ateina pacientai, pasmerkti, jų nuomone, amputacijai. Dažniausiai gydytojams pavyksta išsaugoti koją.

Todėl labai nukabinti nosį anksčiau laiko nėra reikalo.

Štai taisyklės, bendros visiems sergantiems diabetu:

1. Kasdien plaukite kojas, atkreipdami dėmesį j tokius dalykus:

a) naudokite šiltą vandenį (maksimali temperatūra 36-37 laipsniai). Vandens temperatūrą tikrinkite su alkūne ar su termometru;

b) nekaitinkite kojų; su karštu vandeniu galima jas nuplikyti, o tokios žaizdos gyja labai lėtai;

c) naudokite minkštą kempinę ir neutralų muilą be cheminių priedų;

d) nenaudokite daiktų, kurie dirgina odą, vadinasi, ir pažeidžia ją (šepetėlio, masažinio kilimėlio);

e) kojas plaukite kruopščiai, ypač tarpupirščius;

f) vonelės kojoms turi trukti ne ilgiau kaip 5 minutes. Ilgas plovimas suminkština odą, ypač tarpupirščiuose;

g) kojas perskalaukite švariu vandeniu, tik nepamirškite patikrinti vandens temperatūrą (maksimali - 36-37 laipsniai);

h) atsargiai nusausinkite kojas su rankšluosčiu, ypač tarpupirščius. Drėgnų kojų oda greitai suminkštėja ir pasidaro menkai atspari infekcijoms.

2. Kasdien apžiūrėkite kojas:

a) apžiūrėkite visą pėdą, įskaitant pirštus, tarpupirščius, nagų plokšteles. Taisyklingai atsisėskite, naudokite veidrodį ir gerą apšvietimą;

b) jei jūsų regėjimas prastas, paprašykite artimųjų pagalbos;

c) pagal galimybę apčiupinėkite pėdą. Taip aptiksite nuospaudas, hiperkeratozės vietas ir skausmingas vietas.

Ypatingo dėmesio reikalauja:

- odos pakitimai tarp pirštų, kuriuos sukelia grybelinės infekcijos. Drėgna oda yra gera dirva grybeliams;

- suragėjusi oda ( ant padų jie jautri, linkusi į įtrūkimus ir infekcijas);

- nuospaudos ant pirštų (dėl ankštos avalynės dėvėjimo), tarp pirštų;

- suskilinėjusi oda suragėjusiose vietose (pavyzdžiui, aplink kulną).

Nuospaudos ir suragėjusios odos vietos visada turi savo atsiradimo priežastis. Apie tai būtina pasitarti su gydytoju.

Pėdų odą galima patepti neriebiu kremu. Gydant hiperkeratozę ir nuospaudas, galima naudoti negrubią pemzą. Bet pemza odą reikia valyti Iki vonelės. Negalima trinti labai suminkštėjusios odos.

Negalima naudotų skutimosi peiliukų, aštrių žirklių, grubių šepetėlių, nes gali atsirasti odos įtrūkimų ar įbrėžimų, kurie virsta opomis. Reguliariai tikrinkite avalynės viršų, kad išvengtumėte nutrynimų.

Jautrumo testas

Kai įsitikinsite, kad kojos daugiau ar mažiau tvarkoje, patikrinkite jų jautrumą. Paimkite gabalėlį vatos, plunksnelę, žolelę ir palieskite visų kojos pirštų galiukus, o paskui jų šoninius paviršius. Taip ištirkite abi pėdas. Tai paprasčiausias testas, kuris leidžia gana tiksliai nustatyti, kur taktilinis jautrumas prarastas, o kokiose vietose jis gerai išsilaikė. Testo rezultatus užrašykite į sąsiuvinį ir parodykite gydytojui kaskart, kai eisite į eilinę apžiūrą.