Nuomonės: Ūkininkų rankose – pasaulio kontroliavimo įrankis?

Ne per seniausiai autoriui teko pabendrauti su vienu pagyvenusiu Kanados fermeriu. Jis karčiai pasakojo apie tai, kad jokia laisve efektyviai dirbančiam ūkininkui ten nė nekvepia. Bet ne tik tai kelia liūdesį darbščiam, jau nebe pirmos kartos fermeriui. Jį iki širdies gelmių piktino tas faktas, kad jis dabar yra visiškai priklausomas nuo kažkokios korporacijos, kurią kontroliuoja žmonės, nė karto gyvenime nedirbę žemės ūkyje. Į autoriaus klausimą, apie ką čia eina kalba, jis atsakė štai ką.
 
Maždaug prieš 15 metų įkalbinėjimais, papirkinėjant valdžią, darant spaudimą per bankus (beveik visi fermeriai yra kontroliuojami bankų, kurie išduoda jiems kreditus), visais įmanomais ir neįmanomais būdais fermerius privertė kultivuoti genetiškai modifikuotus augalus, tame tarpe ir kviečius. Šių augalų ypatumas yra tas, kad kitais metais jų sėklos nebedygsta. Ir fermeriams tenka vėl kreiptis į genetiškai modifikuotų organizmų gamintojus, kad šie parduotų sėklos. O svarbiausia – fermeriai verčiami sėti tik genetiškai pakeistas sėklas, o mechanizmų juos priversti tai daryti yra begalė.
 
Antra – beveik visiškai sunaikintas Kanados sėklų fondas, t.y. “įprastų”, genetiškai nemodifikuotų grūdų, kuriuos fermeriai laikė būsimiems derliams. Specialiai pasamdyti žmonės seka, kad fermeris jokiu būdu nesėtų grūdų būsimiems derliams. Sėklą jis turi pirkti tik pas monopolistus. Jeigu atsisako, tokiam fermeriui prasideda labai rimtos problemos – nesklandumai su produkcijos pardavimu, atsisakymas parduoti cheminės augalų apsaugos priemones, kurias laiko savo rankose tos pačios korporacijos, problemos su žemės ūkio technika, kreditais ir t.t. Šis spaudimas yra nepaprastai galingas ir palaužia net pačius atkakliausius. Pagal Kanados įstatymus, prastumtus bankininkų lobistų, visi šie klausimai sprendžaimi korporacijų ir valstybė neturi teisės į juos kištis. Tai spąstai, iš kurių nėra išėjimo.
 
“Jeigu korporacijos nutars sunaikinti Kanadą, tai kitais metais nebebus grūdų atsargų sėjai, kuriuos turi tik korporacijos ir tai bus galas – kadangi net jeigu pas kažką ir atsiras atsitiktinai saujelė grūdų, tai vis tiek – ne tik šalies, net provincijos neišgelbės. Korporacijos specialiai gamina tik tokius grūdus, kurie nedygsta” – paaiškina fermeris.
 
Jis prisipažino, kad ir pats buvo priverstas paklusti “naujai tvarkai”, nors puikiai suprato, kad tai visiška, absoliuti vergovė. Ir spąstai ūkininkams gali užsitrenkti bet kuriuo momentu. O tai reiškia, kad spąstai užsitrenkia ir visai valstybei, atsisakiusiai naudoti “įprastus” javus genetiškai modifikuotųjų naudai. Suprantama, tokia šalimi vargu ar taps Kanada ar Amerika, tačiau mažesnės šalys – labai lengvai. Kaip matome, tam, kad galėtum visiškai kontroliuoti šalį, visai nebūtina apsupti ją karinėmis bazėmis, nutaikyti į ją atomines raketas ir pan. Atsirado kur kas subtilesnių ir efektyvesnių būdų. Be to, netgi grynai teoriškai korporacijos laiko iškėlusios Damoklio kardą virš bet kurios pasaulio valstybės. Vienintelis būdas nepralošti šiame žaidime – nepradėti lošti.
 
Biotechnologijų ir genetiniu produktų modifikavimu užsiėmė daug firmų, tačiau tam tikru laikotarpiu, maždaug prieš 15 metų, kaip kipšas iš tabakinės iššoko iki tol nežinomos firmos, turinčios didžiules finansines galimybes. Jos paprasčiausiai supirko arba privedė prie bankroto praktiškai visus savo konkurentus. 10 firmų pasaulyje kontroliuoja daugiau kaip 40 procentų genetiškai modifikuotų grūdų, kurie palaipsniui ima dominuoti pasaulyje, gamybą. Ir štai kas įdomu – dauguma tų firmų priklauso tiems patiems asmenims, kurie tėra tik vos kelių finansinių pramoninių grupuočių statytiniai. Didžiausia iš tokių grupių – labai gerai visiems žinoma “Monsanto”.
 
Kaip pareiškė vykdantysis “Monsanto” direktorius Bobas Šapiro, kurį išmanantys žmonės vadina “labai įtartinu direktoriumi” (kas čia įtartino, pakankamai aišku):
 
“Labai lengva pasidaryti didžiulius pinigus iš pačių svarbiausių žmogaus poreikių – maisto, drabužių, gyvenamojo ploto”. Pažodžiui: “It is truly easy to make a great deal of money dealing with very primary needs: food, shelter, clothing.”
 
Bobas Šapiro – vienas svarbiausių “Nevaisingumo technologijos (dauginimosi nutraukimo), ‘Terminator Technology’ lobistų. “Monsanto” – labai įtakinga kompanija, jai už nugaros stovi pasauliniai finansiniai pramoniniai klanai, stambusis bankinis kapitalas ir daugelio šalių uždarieji klubai. “Monsanto” orientuota pirmiausia kontroliuoti Antrojo ir Trečiojo pasaulių rinkas. O posovietinė erdvė, kaip žinia, geriausiu atveju priklauso Antrąjam pasauliui. Fermeriai neturi kito pasirinkimo, kaip tik kreiptis į “Monsanto”. Tai tas pats, kas per prievartą pripratinti vartoti narkotikus. Tačiau daug svarbesnė yra ištisų valstybių politikos kontrolė. Būtent tuo užsiima Pasaulio Prekybos organizacija.
 
Žmonės, kurie jau suprato, kas čia dedasi, šaukia apie pavojų, bet jų balsų beveik nesigirdi specialiai sukeltame informaciniame triukšme. Produkcinio saugumo ir į jį besikėsinančių klanų temos – tabu praktiškai beveik visoje žiniasklaidoje, vyriausybiniuose tinklapiuose, moksliniuose žurnaluose ir t. t. Ten, kur per kažkokį stebuklą pasiseka nors kažką pasakyti, tuojau pat pasirodo minios manipuliatorių ir samdytų plepių, kurie profesionaliai užplepa pradėtą nagrinėti temą savo melu ir kvailystėmis. Tema specialiai profanuojama ir “išdžiovinama”, jeigu galima taip išsireikšti. Daroma viskas, kad nebūtų aptariama pati finansinių grupių veikla, o esant reikalui sužaidžiama “antisemitizmo” ar kokia nors panašia galinga korta.
 
Štai ką praneša tie, kas profesionaliai nagrinėja “genetinės aferos” klausimą: “Genetiškai modifikuotų grūdinių kultūrų naudojimas kelia grėsmę fermerių ūkių egzistavimui ne tik Pietuose, bet ir Šiaurėje. Pramonininkai mėgina uždrausti fermeriams naudoti kaip sėklą praeitų metų derliaus grūdus. Tokiu būdu iš fermerių atimamos teisės, kuriomis jie naudojasi šimtus metų”.
 
Apie tai kalba ir patys fermeriai. Tokios kompanijos kaip “Monsanto” bando sugriežtinti “savo” sėklų kontrolę tiesiogiai uždrausdamos fermeriams saugoti bet kokias sėklas sėjai apskritai, netgi jeigu jos skirtos fermerių asmeniniam vartojimui. Kompanijos, kurios specializuojasi genų inžinerijoje ir jų sąjungininkai greitai juda ta kryptimi, kad atimtų iš fermerių galimybę naudoti natūralias sėklas. Ateityje šios kompanijos, matyt, panaudos savo politinę ir ekonominę įtaką, kad pasiektų šį tikslą.
 
Galima pridurti, kad bet kuriuo momentu, bet kurioje šalyje, kuri paklius į priklausomybę nuo “Monsanto” tipo korporacijos, gali būti suorganizuotas dirbtinis badas, tiek lokalinis, tiek globalus, turint pačius įvairiausius tikslus – gyventojų skaičiaus “sureguliavimui”, nepaklusnių tautų “švelniam” genocidui ir t.t. tokių techninių kultūrų kaip medvilnė ar aliejinės kultūros kontroliavimas baigsis tuo, kad lemiamu momentu valstybė liks be parako, kieto kuro ir pan.
 
Labiausiai maskuojamas tikslas yra tas, kad šia “žaliąja revoliucija” stengiamasi atsikratyti konkurentų, galinčių išlikti nepriklausomais. Tam į darbą paleidžiamos visos priemonės, pavyzdžiui, Škotijoje grupė teisėjų ir advokatų privedė prie visiško bankroto fermerius, išdrįsusius sėti “įprastas” sėklines bulves. Fermeriams paprasčiausiai nebelieka nieko kito, kaip tik vartoti “žaliąją mirtį” – nevaisingus augalus. Ir korporacijos padarys viską, kad gyvosios kultūros visiems laikams išnyktų.
 
Turint visa tai galvoje, darosi suprantama, kad informacinė banga dėl genetiškai modifikuotų produktų saugumo ar kenksmingumo, kuri paskutiniu laiku kyla visame pasaulyje, yra kuo dosniausiai apmokėta. Pats klausimas, kuris žmonėms brukamas melagingos dilemos pavidalu: modifikuotų produktų naudingumas ar kenksmingumas”, yra spec operacija, skirta pridengti tikruosius organizatorių tikslus šioje išties baisioje akcijoje – visiško ištisų valstybių produktų rinkų kontrolės užgrobime.
 
Kai žmonės suvokia, kad ne viskas taip paprasta šioje propagandinėje kampanijoje, tada jiems pakišamas kitas niekalas, kuris atrodo kaip paaiškinimas, bet tėra tik antroji gynybos linija, dar vienas melagingas tikslas. Žmonėms sakoma, kad kažkokios “korporacijos” paprasčiausiai nori gauti super pelnus, štai ir skubina “progresą”. Atseit, ko norėti iš biznierių, jie visada siekia tik pelno. Tačiau reikalas čia kur kas rimtesnis. Taip, žinoma, monopolijos gaus beprotiškus pelnus, kadangi visiškai kontroliuos visas produktų gamybos ir vartojimo stadijas – pradedant sėklų sėjimu, žemės kontrole per bankus ir kreditų fermeriams sistemą. Tačiau atliekamos biotechnologijos revoliucijos esmė – visai ne tame. Ne piniguose, bet valdžioje. Bus valdžia – bus ir pinigų. Kuo daugiau valdžios – tuo daugiau pinigų. Ir absoliuti priklausomybė visiems kitiems. Pirmąsyk istorijoje ūkininkas praras galimybę ne tik kad pardavinėti savo produktus, bet ir sėti.
 
Žmonių dėmesio nukreipimas į antraeilį “naudingumo ar kenksmingumo” klausimą – tai tikslingai suplanuota afera, skirta pridengti tikrąjam tikslui – produktų ir iš čia išplaukiančios politinės kontrolės ištisoms šalims įvedimui.