Marsą drebina paslaptingi žemės drebėjimai, kurių dar niekada nepastebėjome

Pasirodo, Marsas dunda labiau, nei žinojome. Nauji metodai atskleidė anksčiau nepastebėtus drebėjimus po Marso paviršiumi - mokslininkai teigia, kad kol kas geriausias paaiškinimas yra vykstanti vulkaninė veikla.

Atrodo, kad daugėja įrodymų, jog Marsas toli gražu nėra miręs, o po dulkėtu, nederlingu paviršiumi turi vidų, kuriame verda seisminis aktyvumas, rašo sciencealert.com.

"Žinojimas, kad Marso mantija vis dar aktyvi, yra labai svarbus norint suprasti, kaip Marsas išsivystė kaip planeta", - sako geofizikas Hrvoje Tkalčičius (Hrvoje Tkalčić) iš Australijos nacionalinio universiteto Australijoje.  

"Tai gali padėti mums atsakyti į esminius klausimus apie Saulės sistemą ir Marso branduolio, mantijos būklę bei jo šiuo metu neturinčio magnetinio lauko raidą."

Labai ilgą laiką mokslininkai manė, kad Marso viduje nieko ypatingo nevyksta.

Planeta turi labai mažai magnetinio lauko. Planetos magnetinius laukus (paprastai) planetos viduje sukuria vadinamoji dinama - besisukantis, konvekcinis ir elektrai laidus skystis, kuris kinetinę energiją paverčia magnetine energija, sukdamas magnetinį lauką į erdvę.

Tai, kad Marse nėra magnetinio lauko, rodo, jog jis nėra aktyvus. Tai labai svarbu; iš tikrųjų magnetinis laukas gali lemti skirtumą tarp gyvybės ir mirties. Čia, Žemėje, magnetinis laukas saugo mus nuo kosminės spinduliuotės, kuri gali sunaikinti gyvybę. Marse radiacijos lygis yra daug didesnis, nors jis yra labiau nutolęs nuo Saulės.

"Visa gyvybė Žemėje įmanoma dėl Žemės magnetinio lauko ir jo gebėjimo apsaugoti mus nuo kosminės radiacijos, todėl be magnetinio lauko gyvybė, kokią ją pažįstame, tiesiog nebūtų įmanoma", - aiškina Tkalčičius.

Tačiau kai 2018 m. lapkritį atvykęs NASA nusileidimo modulis "InSight" pradėjo klausytis Marso širdies plakimo, sužinojome kai ką tikrai nepaprasto: Marsas dūžta. Iki šiol "InSight" aptiko šimtus marsaeigių - pakankamai, kad galėtume sudaryti išsamų Marso vidaus žemėlapį.

J. Tkalčičius ir jo kolega, Kinijos mokslų akademijos geofizikas Weijia Sunas, norėjo paieškoti drebėjimų, kurie galėjo likti nepastebėti "InSight" duomenyse. Jie panaudojo du netradicinius metodus, tik neseniai taikytus geofizikoje, kad "InSight" duomenyse aptiktų seisminius įvykius.

Remdamiesi devyniais žinomų marsaeigių šablonais, pora aptiko 47 naujus seisminius įvykius, kilusius iš Marso regiono, vadinamo Cerberio fossae - plyšių sistemos, susidariusios dėl lūžių, kurie atitraukė plutą.

Dauguma šių naujų seisminių įvykių primena dviejų žymių Cerberio fosos drebėjimų, įvykusių 2019 m. gegužę ir liepą, bangų formas, o tai leidžia manyti, kad mažesni drebėjimai yra susiję su didesniais.

Tuomet tyrėjai siekė išsiaiškinti drebėjimų priežastis. Atlikę analizę jie nustatė, kad drebėjimų laiko atžvilgiu negalima rasti jokio dėsningumo, todėl atmetė tokias priežastis kaip Marso mėnulio Fobo įtaka.

"Nustatėme, kad šie marsaeigiai ne kartą įvyko bet kuriuo Marso paros metu, o anksčiau NASA aptikti ir užfiksuoti marsaeigiai, atrodo, įvyko tik tamsiuoju paros metu, kai planetoje būna ramiau", - sako A. Tkalčičius.  

"Todėl galime daryti prielaidą, kad šiuos 47 naujai aptiktus marsaeigius po Cerberio fosos regionu sukėlė išlydytų uolienų judėjimas Marso mantijoje." 

Ankstesnė Marso paviršiaus bruožų ties Cerberio fossae analizė parodė, kad šis regionas buvo vulkaniškai aktyvus neseniai, maždaug per pastaruosius 10 mln. metų.

Saulės ir Tkalčičiaus nustatytas aktyvumas, priskiriamas pasikartojančiam magmos judėjimui Marso mantijoje, taip pat leidžia manyti, kad Marsas vulkaniniu ir seisminiu požiūriu yra aktyvesnis, nei manėme.

Jei taip yra iš tikrųjų, rezultatai turi reikšmės mūsų supratimui apie Marso istoriją - ir jo ateitį.

"Marso drebėjimai netiesiogiai padeda mums suprasti, ar planetos viduje vyksta konvekcija, o jei ši konvekcija vyksta, kaip atrodo pagal mūsų išvadas, tuomet turi veikti kitas mechanizmas, kuris neleidžia Marse susiformuoti magnetiniam laukui", - sako A. Tkalčičius. 

"Suprasti Marso magnetinį lauką, kaip jis vystėsi ir kuriame planetos istorijos etape jis sustojo, be abejo, svarbu būsimoms misijoms ir labai svarbu, jei mokslininkai tikisi, kad vieną dieną Marse atsiras žmonių gyvybė."

Tyrimas paskelbtas žurnale "Nature Communications".