Prieš 150 mln. metų gyvenusių ichtiozaurų rasti gerai išsilaikę minkštieji audiniai

Vokietijos ir Norvegijos paleontologai ištyrė du ichtiozaurų egzempliorius iš Solnhofeno kalkakmenio pietų Vokietijoje ir rado odos ir suirusių taukų liekanų. Geocheminė analizė parodė, kad audinių forma išliko dėl pradiniuose gyvūnų audiniuose esančio fosforo. Tai pirmas toks oftalmosauridų šeimos ichtiozaurų tyrimas. Darbas paskelbtas žurnale "PeerJ".

Ichtiozaurai (Ichthyosauria) atsirado triaso pradžioje ir išgyveno iki kreidos vidurio. Išoriškai šie jūrų ropliai buvo panašūs į banginius, ypač į delfinus. Kai kurie ichtiozaurų egzemplioriai iš apatinės juros periodo (201-174 mln. m.) turėjo gerai išsilaikiusių minkštųjų audinių, įskaitant suakmenėjusius taukus, o tai rodo, kad jie buvo šiltakraujai. Tačiau apie vėlesnių ichtiozaurų minkštuosius audinius nėra daug informacijos.

Ichtiozauro Ophthalmosaurus icenicus meninė rekonstrukcija

Paleontologams iš Norvegijos ir Vokietijos, vadovaujamiems Lene L. Delsett iš Smitsono instituto, pavyko ištirti du minkštųjų audinių ichtiozaurų pavyzdžius iš viršutinio juros periodo Solnhofeno kalkakmenio pietų Vokietijoje, kurio amžius siekia apie 150 mln. metų. Ši vietovė priklauso lagerstättes, kuriose fosilijos yra itin gerai išsilaikiusios.

Pirmasis egzempliorius buvo beveik visas skeletas, o antrasis - tik uodega. Skeletas rastas 2009 m., o uodega - 1926 m., tačiau iki šiol abu egzemplioriai nebuvo oficialiai aprašyti. Mokslininkai nustatė, kad skeletas priklausė Ophthalmosauridae šeimos ichtiozaurui Aegirosaurus sp. Kita vertus, uodega neturėjo jokių diagnostinių požymių, pagal kuriuos būtų galima nustatyti jos sistematinę padėtį. Tačiau mokslininkai manė, kad jis taip pat priklausė Ophthalmosauridae. Aegyrozauro skeletas išsiskyrė iš kitų oftalmosauridų egzempliorių tuo, kad buvo išlikę beveik visi pilvo šonkauliai - gastralia.

Stebėjimai ultravioletinėje šviesoje parodė, kad abiejų egzempliorių oda išliko suakmenėjusi. Kartu paleontologai nerado žvynų, o tai atitinka ankstesnius ichtiozaurų minkštųjų audinių tyrimus. Pirmajame egzemplioriuje taip pat rasta kitų minkštųjų audinių, kuriuos mokslininkai interpretavo kaip suakmenėjusius riebalus - be deguonies aplinkoje suirusius poodinius riebalus. Be to, pilvo srityje rasta nenustatytų minkštųjų audinių, kurie galėjo būti raumenys, vidaus organai arba skrandžio turinys.

Ichtiozauro uodega iš Solnhofeno klinčių. A - fosilijos nuotrauka, B - fosilija ultravioletinėje šviesoje, C - uodegos schematinis brėžinys

Paleontologai iš abiejų egzempliorių paėmė nedidelius iškastinių audinių mėginius ir ištyrė juos naudodami rentgeno spindulių fluorescencinę analizę ir energijos dispersinę rentgeno spindulių spektroskopiją. Rezultatai parodė, kad iškastiniai minkštieji audiniai buvo sudaryti iš fosfato - fluorapatito. Tačiau fosfatų rasta tik pačiose fosilijose, bet ne aplinkinėse uolienose. Tai rodo, kad fosforo šaltinis buvo pūvantys minkštieji gyvūnų audiniai. Gautas fluorapatitas išlaikė pirminio audinio formą.

Delsett ir jos komanda pažymi, kad tai pirmoji geocheminė oftalmosauridų fosilijų analizė. Gauti rezultatai padės geriau suprasti, kodėl stambių stuburinių fosilijos taip gerai išsilaikė Solnhofeno kalkakmenyje. Gerai išlikę minkštųjų audinių kontūrai taip pat leis atkurti ichtiozaurų judėjimo detales.