NATO pradeda Švedijos ir Suomijos narystės ratifikavimo procesą

Antradienį oficialiai pradėtas Švedijos ir Suomijos, kaip naujausių NATO narių, ratifikavimo procesas, sakė karinio aljanso vadovas Jensas Stoltenbergas (Jens Stoltenberg), pažymėdamas istorinį žingsnį, kurį paskatino Rusijos karas Ukrainoje.

"Tai gera diena Suomijai ir Švedijai ir gera diena NATO", - J. Stoltenbergas sakė žurnalistams bendrame pranešime spaudai su Švedijos ir Suomijos užsienio reikalų ministrais.

"Su 32 valstybėmis, susėdusiomis prie bendro stalo, būsime dar stipresni, o mūsų žmonės bus dar saugesni, kai susiduriame su didžiausia saugumo krize per pastaruosius dešimtmečius", - pridūrė jis.

NATO generalinis sekretorius kalbėjo prieš susitikimą, kuriame 30-ies NATO valstybių narių ambasadoriai turėtų pasirašyti abiejų Šiaurės šalių stojimo protokolus ir taip pradėti kelis mėnesius truksiantį laikotarpį, per kurį Aljanso šalys turės ratifikuoti jų narystę.

"Esame nepaprastai dėkingi už visą stiprią sąjungininkų paramą, kurios sulaukė mūsų stojimas", - sakė Švedijos užsienio reikalų ministrė Ann Linde.

"Esame įsitikinę, kad mūsų narystė sustiprins NATO ir prisidės prie stabilumo euroatlantinėje erdvėje", - pridūrė ji.

Vasario mėn. Rusijai įsiveržus į Ukrainą, Švedija ir Suomija lygiagrečiai paskelbė ketinančios atsisakyti karinio neprisijungimo statuso ir tapti NATO narėmis.

Praėjusią savaitę Madride vykusiame NATO aukščiausiojo lygio susitikime buvo pritarta šiam žingsniui, įteikiant kvietimus abiem šalims, po to, kai Turkija pasiekė nuolaidų dėl jai kilusio susirūpinimo ir JAV pažado, kad ji gaus naujų karo lėktuvų.

Turkijos Prezidentas Redžepas Tayyipas Erdoganas (Recep Tayyip Erdogan) apkaltino Švediją ir Suomiją, kad jos yra kurdų kovotojų, kuriuos jis siekia sutriuškinti, prieglobstis ir skatina "terorizmą".

Jis taip pat pareikalavo, kad jos panaikintų ginklų embargą, įvestą dėl 2019 m. Turkijos karinio įsiveržimo į Siriją.

Tačiau R. T. Erdoganas privertė likusias NATO nares būti įtampoje, sakydamas, kad jis vis dar gali blokuoti Švedijos ir Suomijos pasiūlymus, jei jos neįvykdys savo pažadų, kurių dalis buvo neatskleista, pavyzdžiui, galimi ekstradicijos susitarimai.

Agence France-Presse (AFP) yra Prancūzijos valstybinė tarptautinė naujienų agentūra, įsikūrusi Paryžiuje. Tai seniausia pasaulyje naujienų agentūra, įkurta 1835 m. kaip "Havas".