Naujosios Zelandijos ministrė pirmininkė Jacinda Ardern reikalauja pasaulinės cenzūros sistemos, kad būtų galima "kontroliuoti" kalbą

Naujosios Zelandijos ministrė pirmininkė ir jaunoji pasaulio lyderė Jacinda Ardern yra naujausia su WEF susijusi lyderė, raginanti sukurti pasaulinę žodžio laisvės cenzūros sistemą.

Nepatenkinti socialinės žiniasklaidos bendrovių cenzūra, tokie lyderiai kaip Hillary Clinton ėmė skatinti seną gerą valstybinę cenzūrą. Žodžio reguliavimas tapo kairiųjų tikėjimo straipsniu.

H. Ardern, kuri yra užfiksavusi, kad savo rinkėjams sako, jog "vyriausybė yra vienintelis jūsų tiesos šaltinis", šią savaitę savo kalbą Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje panaudojo tam, kad paragintų taikyti cenzūrą pasauliniu mastu.

Būdama nusiteikusi prieš "dezinformaciją", Ardern paragino sukurti pasaulinę koaliciją žodžio kontrolei ir išdėstė planą, kaip išnaikinti žodžio laisvę pasitelkiant vyriausybinį reguliavimą:

Tačiau ką daryti, jei tas melas, kartojamas daug kartų ir daugelyje platformų, paskatina, įkvepia ar motyvuoja kitus imtis ginklų. Kelti grėsmę kitų saugumui. Užmerkti akis prieš žiaurumus arba, dar blogiau, tapti jų bendrininkais. Kas tada?

Tai nebėra hipotetinis klausimas. Karo ginklai pasikeitė, jie yra ant mūsų pečių ir reikalauja tokių pat veiksmų ir aktyvumo, kokius mes įdėjome į senuosius ginklus.

Pripažinome grėsmes, kurias kėlė senieji ginklai. Susibūrėme kaip bendruomenės, kad šias grėsmes sumažintume. Sukūrėme tarptautines taisykles, normas ir lūkesčius. Niekada nemanėme, kad tai kelia grėsmę mūsų asmeninėms laisvėms, veikiau tai buvo jų išsaugojimas. Tas pats turi būti taikoma ir dabar, kai imamės šių naujų iššūkių.

Jonathanas Turley praneša: Ardern atkreipė dėmesį į tai, kad ekstremistai naudoja kalbą melui skleisti, tačiau nepastebėjo, kad ne ekstremistai naudoja tą pačią žodžio laisvę, kad pasipriešintų tokioms pažiūroms.   

Atsakydamas į jos klausimą "kaip kovoti su klimato kaita, jei žmonės netiki, kad ji egzistuoja", atsakysiu, kad įtikinti žmones galima naudojant tą pačią laisvą kalbą.  Vietoj to atrodo, kad Ardern nori nutildyti tuos, kurie abejoja.

Kalbėdama apie pasaulinę cenzūros koaliciją kaip apie "lengvą požiūrį į dezinformaciją", Ardern atskleidė, kokia plataus masto tokia sistema greičiausiai būtų. Ji gynė tokios pasaulinės cenzūros poreikį tuo, kad reikia kovoti su tais, kurie abejoja klimato kaita, ir kad reikia sustabdyti "neapykantos ir pavojingą retoriką bei ideologiją".

"Juk kaip sėkmingai užbaigti karą, jei žmonės verčiami manyti, kad jo egzistavimo priežastis yra ne tik teisėta, bet ir kilni? Kaip kovoti su klimato kaita, jei žmonės netiki, kad ji egzistuoja? Kaip užtikrinti, kad būtų gerbiamos kitų žmonių teisės, jei jie yra veikiami neapykantos ir pavojingos retorikos ir ideologijos?"

Tai tas pats argumentas, kurį autoritarinės šalys, tokios kaip Kinija, Iranas ir Rusija, naudoja disidentams, mažumų grupėms ir politiniams varžovams cenzūruoti.  Tai, kas yra "neapykantos kupina" ir "pavojinga", yra kintanti sąvoka, kurią valdžia istoriškai naudojo siekdama nutildyti kritikus ar kitaminčius.

Ardern yra besišypsantis naujosios cenzorių kartos veidas. Bent jau senoji cenzorių karta, pavyzdžiui, iraniečiai, neapsimeta, kad palaiko žodžio laisvę, ir atvirai prisipažįsta, kad užgniaužia kitokią nuomonę. Esmė ta, kad turime būti vienodai budrūs, kai cenzūra stumiama iš kairiųjų pusės, turint pačius geriausius motyvus ir pačias blogiausias priemones.

Kaip kadaise sakė didysis pilietinės laisvės šalininkas teisėjas Louisas Brandeisas (Louis Brandeis), "didžiausi pavojai laisvei tyko klastingo uolumo žmonių, turinčių gerų ketinimų, bet neturinčių supratimo, kėsinimosi".

P komentaras: užsienis rašo, todėl tiesos ieškokite "duonos trupiniais"... atsirinkite faktus. Patiko pasidalinkite.