Kuo gresia skydliaukės sutrikimai ir kaip jų išvengti?

Skydliaukė gamina hormonus, dalyvaujančius medžiagų apykaitos procesuose ir ląstelių augime. Pasak gydytojų, daugumos skydliaukės ligų galima išvengti, o jas išgydyti - laiku diagnozavus ligą ir ją tinkamai gydant. Skydliaukė - stambi priekinės kaklo dalies endokrininė liauka, išsidėsčiosi tarp 5-ojo kaklo slankstelio ir 1-ojo krūtinės slankstelio, po Adomo obuoliu. Ji yra maždaug 15-30 g svorio, paprastai padidėjanti menstruacijų ir nėštumo metu. Pagrindinė skydliaukės funkcija - hormonų gamyba. Šį procesą reguliuoja galvos smegenyse esantis hipofizis. Savo forma skydliaukė yra panaši į drugelį.

SKYDLIAUKĖ GAMINA 3 RŪŠIŲ HORMONUS:

• tiroksiną;

• trijodtironiną;

• tireokalcitoniną.

► Tireokalcitonas reikalingas formuoti kaulus. Šio hormono trūkumas yra labai pavojingas vaikams, nes gali sutrikdyti normalų vaikų augimą ir vystymąsi.

► Suaugusiems žmonėms pavojingesnis hormonų tiroksino ir trijodtironino trūkumas ar perteklius. Šiuos hormonus skydliaukė gamina, kai organizme yra jodo. Šie hormonai - pagrindiniai, dalyvaujantys žmogaus organizme vykstančiuose medžiagų apykaitos procesuose. Be šių hormonų žmogaus organizmas negali pasisavinti ir perdirbti baltymų, riebalų, vitaminų, mikro ir makroelementų.

► Kai trijodtiromino ir tiroksino būna pernelyg daug, skydliaukės veikla suaktyvėja (hipertireozė), o kai mažai - sulėtėja (hipotireozė). Abiem šiais atvejais žmogaus organizme įvyksta svarbūs pokyčiai, kuriuos reikia tuoj pat gydyti. Būtina atminti, kad skydliaukės sutrikimai, toli gražu, nėra reti.

HIPOTIREOZĖ

Hipotireozė - sulėtėjusi skydliaukės veikla. Hipotireozė pastebima 19 moterų iš 1 tūkstančio ir 1 vyrui iš tokio paties skaičiaus. Hipotireozė - tai endokrininė liga, kai skydliaukė pagamina nepakankamai hormonų - tiroksino ir trijodtiromino kiekį, todėl medžiagų apykaita žmogaus organizme sulėtėja.

Medikai įvardina pirminę ir antrinę hipotireozė, įgimtą ir įgytą. Hipotireozė ypač pavojinga mažiems vaikams. Jei šios ligos laiku ir tinkamai negydysite, tai grės įvairiomis komplikacijomis, fizinio ir protinio vystymosi sutrikimais ir net protiniu atsilikimu. Gana dažnai tėvai gali net ir neįtarti, kad vaikams kažkas netaip ir jie net dažnai džiaugiasi, nes mažylis - ramus, ilgai miega ir retai verkia.

Į ką reikia atkreipti dėmesį ir kada verta kreiptis į gydytojus.

Kaip pažinti, kad vaikai serga hipotireozė?

Kad vaikai serga įgimta hipotireoze, galima įtarti jau pirmaisiais jų gyvenimo mėnesiais. Dažniausia įgimta hipotireozė pastebima mergaitėms.

Tokie vaikai gimsta su antsvoriu, jų oda yra šiek tiek patinusi, be to, jiems ilgiau pastebima taip vadinama „naujagimių gelta“. Vaikai su įgimta hipotireoze - mieguisti, apatiški, jų apetitas pablogėjęs. Be to, jiems neretai pastebima bambos išvarža. Vėliau oda perdžiūva, pleiskanoja, veidas patinsta, mimikos judesiai nėra išraiškingi, o dėl patinusio veido akys atrodo labai siauros. Taip pat šių vaikų raumenys yra nusilpę, pulsas sulėtėjęs, balso stygos - sustorėjusios, todėl balsas tampa duslus ir žemas. Jei hipotireozės negydysite, vaiko kvėpavimas taps triukšmingas, jo lūpos ir liežuvis sustorės. Sergantys sunkios formos hipotireoze vaikai vėliau sėdasi, šliaužioja ir pradeda vaikščioti, be to, jų atmintis labai prasta. Šiems vaikams sutrinka kaulų augimas; jų kūnas būna ilgas, bet kojos ir rankos -trumpos. Šiems vaikams vėliau dygsta pieniniai ir nuolatiniai dantys, jie vėliau lytiškai bręsta.

► Jei negydysite įgimtos hipotireozės, vaikai užaugs protiškai atsilikę.

Suaugusiųjų hipotireozė

Suaugusių žmonių hipotireozės požymiai nėra tiek ryškūs, todėl jie palyginti retai kreipiasi į gydytojus. Sergančiųjų lengvos formos hipotireoze judesiai atrodo šiek tie sukaustyti, jų protinis ir fizinis darbingumas yra sulėtėjęs, jie greičiau pavargsta, jų raumenys - silpnesni, o audiniai - patinę. Taip pat gali perdžiūti oda, lūžinėti plaukai ir nagai, o kraujyje sumažėti hemoglobino lygis.

Sergantys hipotireoze sunkiai pakenčia šaltį ir karštį. Šių žmonių pulsas yra retesnis, girdisi širdies ūžesiai. Sergantys hipotireoze neretai suserga osteoporoze bei patiria kaulų lūžius.

Sergant hipotireoze kraujyje padidėja žalingojo cholesterolio lygis, todėl šie ligoniai greičiau suserga ateroskleroze. Reta, bet labai pavojinga gyvybei hipotireozės komplikacija - ištinkanti koma, kai stipriai patinsta įvairios kūno vietos. Tokia būsena labiau gresia pagyvenusiems ir hipotireozės negydantiems žmonėms. Šie pacientai neretai pamiršta gerti vaistų, todėl jiems būtina artimųjų priežiūra.

Hipotireozės gydymas

Hipotireoze ir kitas skydliaukės ligas gydo endokrinologas. Šiems ligoniams tenka visą gyvenimą vartoti hormonus. Jei sergantys hipotireoze vaikai pirmajame etape pradės vartoti tireoidinius preparatus, jie gali tapti aktyvesni, kaprizingesni. Šių preparatų kiekius palaipsniui galima didinti.

Hipotireoze reikia gydyti ne vien tik vaistais. Šiems ligoniams būtina tinkama mityba, kurioje būtų gausu vitaminų ir mineralinių medžiagų, gerai parinktas dienos režimas, būtini pasivaikščiojimai lauke ir saikingi fiziniai krūviai. Sergantiems hipotireoze naudingas masažas ir gydomoji mankšta.

HIPERTIREOZĖ

Hipertireozė - endokrininė liga, kai skydliaukė yra pernelyg aktyvi, padidėja ir gamina pernelyg daug organizmą nuodijančių hormonų.

• Rizikos grupėje - visi sergantys autoimuninėmis ligomis.

• Hipertireozė gali būti paveldima, sukelta infekcinių ligų, nuolatinio streso ar pergyventų psichinių traumų.

Simptomai

Pirmieji hipertireozės simptomai -be jokios priežasties pakylanti aukšta kūno temperatūra, staigi nuotaikų kaita, kūno svorio mažėjimas ir sutrikęs širdies ritmas.

• Susirgus hipertireoze organizme medžiagų apykaita sulėtėja, žmogus gana greitai priauga svorio, tampa apatiškas ir tingus. Susirgus hipertireoze sunku sutelkti dėmesį, nes netrukus užvaldo nuovargis bei nenoras nieko daryti. Neretai sergančius hipertireoze dar pažeidžia ir depresija.

Savarankiška diagnostika

Priėję prie veidrodžio galvą lengvai atloškite, nurykite seiles ir apčiupinėkite kaklą. Sveikos skydliaukės neįmanoma nei pamatyti, nei apčiuopti. Tai vadinama „nulinis“ skydliaukės padidėjimas. Pirmasis ir antrasis padidėjimo laipsnis, kai skydliaukės nesimato, tačiau ją galima apčiuopti ir ji juntama ryjant. Pastebėjus šiuos simptomus, reikia apsilankyti pas endokrinologą.

• Kai skydliaukė gerai matosi ir juntama, būtina nuolat konsultuotis su endokrinologu ir onkologu.

PROFILAKTIKA

Skydliaukė gamina hormonus, kurie žmogui būtini normaliai augti ir vystytis. Pagrindinė hormonų statybinė medžiaga - jodas, todėl 90 proc. skydliaukės ligų priežastis - jodo trūkumas organizme. Išvengti skydliaukės ligų gana paprasta, tereikia, jog kasdien žmogus gautų pakankamą jodo kiekį (150-200 mikrogramų). Per visą gyvenimą žmogaus organizmas teturi gauti 5 g (l arbatinis šaukštelis) jodo. Tiesa skydliaukei dar pakenkia ir stresas, depresija ir netinkama mityba. Profilaktikai moterims pas endokrinologus patariama lankytis reguliariai.

P komentaras: tiesos ieškokite "duonos trupiniais"... atsirinkite faktus. Pasitarkite su vaistininku ar gydytoju.