Šalavijų sėklos. Kuo naudingos?

Šalavijų (angliškai chia) sėklos - trumpas, mažai žinomas, šiuolaikinis terminas. Prireikė kone 500 metų, kad jas prisimintų išsilavinusi žmonija!

Žodis “chia” kaip ir šių augalų plantacijos, išnyko kartu su actekų civilizacija, kurią XVI amžiuje sunaikino ispanų užkariautojai. Kažkokiu stebuklingu būdu actekų palikuonių atmintyje išliko informacija apie puikius augalus, kurie buvo ir vertingi maistiniai, ir gydomieji produktai.

XX amžiaus pabaigoje Meksikos, Gvatemalos ir kitų Amerikos rajonuose su šiltu klimatu buvo pradėta atkurti siauralapių šalavijų (chia) plantacijas. Buvo išvesta nauja šių augalų rūšis - ispaninis šalavijas, o visas pasaulis stengiasi atsigriebti už praleistus šimtmečius. Teisinga sakoma, kad “nauja - tai gerai užmiršta sena”. Kame gi reikalas?

Kaip mitybos ir gydymo priemonė naudojamos šalavijų sėklos. Actekams pakakdavo vienos saujos sėklų jėgoms ilgalaikiuose žygiuose išsaugoti. Iš šių sėklų buvo ruošiami miltai, gėrimai, spaudžiamas aliejus.

Sėklos būna baltos, rudos arba pilkokos. Jose yra iki 30% riebalų, maždaug 20% baltymų ir 25% ląstelienos. Aliejuje gausu omega-3 riebiųjų rūgščių, gerokai daugiau, negu menkių kepenyse, linų ir alyvuogių aliejuose. Tuo grindžiamas šalavijų aliejaus (kaip gydymo ir profilaktikos priemonės) vaidmuo, sergant kraujagyslių ligomis, pavyzdžiui, ateroskleroze. Be to, šiuo metu išsiaiškintas šalavijų aliejaus efektyvumas, gydant Alcheimerio ligą, išsėtinę sklerozę, reumatizmą, depresiją ir net piktybinius navikus. Šalavijų sėklose yra daug mineralų.

Kalcio jose daug kartų daugiau, negu piene. Todėl šalavijų sėklas galima naudoti, gydant osteoporozę ir kitas kaulų bei sąnarių ligas. Yra faktų, kad šalavijų sėklos palankiai veikia, esant metastazėms kauluose. Teigiama, kad jos naudingos nėščioms moterims ir sportininkams, t.y. asmenims, kuriems padidėjęs kalcio ir kitų mineralų vartojimas. Dėl didelio cinko kiekio šalavijų sėklos stimuliuoja imunitetą. Įvairių rūšių šalavijų sėklose yra eterinio aliejaus, kuris pasižymi bakteriostatinėmis savybėmis, todėl šalavijų sėklos priskiriamos gamtiniams antibiotikams.

Taigi, šalavijų sėklos yra unikalus maistinis ir gydomasis produktas.

Tačiau ypatingai susidomėjimą šalavijų sėklos sukėlė, gydant nutukimą. Šios sėklos turi didelį išbrinkimo koeficientą. Užpildydamos dalį skrandžio, jos greitai sukelia sotumo jausmą, ir žmogus pradeda vartoti mažiau maisto. Dėl to šalavijų sėklos yra labai vertingas produktas.

Yra daugybė patarimų, kaip naudoti šalavijų sėklas. Štai kelios rekomendacijos.

Šalavijų sėklos - produktas, kurio mūsų tautiečiai anksčiau beveik nenaudojo, todėl kai kuriems žmonėms gali pasireikšti maistinės alergijos reiškiniai. Turint tai galvoje, reikia laikytis taisyklės: produktą būtina pradėti vartoti nuo mažų dozių, palaipsniui didinant jas, atsižvelgiant į toleravimą. Šalavijų sėklų nauda, žinoma, didelė, tačiau nereikėtų pamiršti ir saiko.

Nereikėtų ir pervertinti jų galimybių, tarsi šios sėklos būtų kažkokia dar viena panacėja.

Būtina pasitarti su gydytoju dėl minėtų sėklų vartojimo, nes jos turi kontraindikacijų ir gali sukelti alerginę reakciją ar netoleravimą. Visokie įtartinos reputacijos veikėjai prigalvoja šimtus receptų. Reikia žinoti, kad omega-3 riebiųjų rūgščių paros dozei užtikrinti pakanka vos 5 gramų sėklų arba 1 gramo aliejaus. Tai vienas arbatinis šaukštelis sėklų, kurias galima susmulkinti su kavamale ir užpilti 1 stikline vandens. Po 20-30 minučių susidaro želės konsistencijos masė, kurią galima suvartoti per vieną ar per kelis kartus.

Pagal norą galima įdėti vaisių, sulčių, rūgštaus pieno produktų.

Gydant nutukimą, valgyti reikia 5-6 kartus per dieną.

Šalavijų sėklų želės formos masę galima vartoti tarpuose tarp pagrindinių valgymų. Jei produktas dėl kažkokių priežasčių kelia pasišlykštėjimą, nereikia savęs ar ko kito žmogaus versti jį valgyti per jėgą. Tokią organizmo gynybinę reakciją reikia gerbti. Be to, šalavijų sėklų miltus ar pačias sėklas adekvačiais kiekiais galima naudoti, ruošiant įvairius patiekalus.