Viljamo Kuperio NSO demaskavimai

Vienas iš labiausiai pagarsėjusių JAV ufologų ne taip seniai buvo Viljamas Miltonas Kuperis (William Milton Cooper), JAV vyriausybės ateivių sąmokslo teorijos šalininkas. Jis gimė 1943 m. gegužės 6 d. ir išgarsėjo po to, kai 1989 m. pavasarį JAV Senato ir Atstovų rūmų nariams išsiuntė 536 savo "Kaltinamosios peticijos" kopijas, pilnas sensacingiausių atskleidimų.

Keisti vaizdai, paslaptingi dokumentai

Viljamas Kuperis mėgdavo pasakoti, kad gimė kariškio šeimoje, visi jo protėviai ištikimai tarnavo savo šaliai ir buvo tikri patriotai. Jo tėvas Antrojo pasaulinio karo metu buvo karinis lakūnas ir ne kartą sūnui pasakojo apie „foo fighter“ skraidančius aparatus, kuriuos sąjungininkai ne kartą matė danguje virš Vokietijos. Viljamas, kaip jis pats pasakojo, tuo metu netikėjo tėvo pasakojimais, „klausydavo tik viena ausimi, juokdavosi ir eidavo žaisti“. Tačiau vėliau, kai suaugo ir tapo karo jūrininku, jis pats pamatė NSO. Jo pasaulėžiūra kardinaliai pasikeitė. 

Kuperis papasakojo, jog tai nutiko, kai jis tarnavo povandeniniame laive „Tyroot“, kuris plaukė iš Portlendo į Perl Harborą: „Pamačiau lėkštės formos objektą, kuris buvo kur kas didesnis už lėktuvnešį „Midway“... 

Jis iškilo iš vandens maždaug dviejų su puse mylių atstumu nuo mūsų, kairėje povandeninio laivo pusėje. Objektas lėtai sukosi aplink savo ašį ir netrukus dingo, pakilęs virš debesų“. Vėliau Kuperis tvirtino, jog didžiulės skraidančios lėkštės liudininku be jo buvo ir kiti ekipažo nariai. „Tai, ką pamačiau, pakeitė visą mano gyvenimą, nes tos istorijos, kurias buvau girdėjęs, pasirodė esančios tiesa. Į pasaulį pažvelgiau kitomis akimis“, - prisipažino jūreivis, sukrėstas to, ką pamatė. Netrukus po šio įvykio Viljamas Kuperis atsidūrė Danange, Vietname, kur buvo patrulinio laivo kapitonu. Šis laivas ne tik užtikrino laivybos saugumą, bet ir rinko žvalgybinę informaciją apie Šiaurės Vietnamo partizanų planus. Ir štai, vykdant vieną patruliavimo užduotį, Kuperis vėl pamatė keletą NSO, kurie oficialiame raporte buvo registruoti kaip „priešo malūnsparniai“. Tačiau, kaip teigia Kuperis, vietnamiečiai neturėjo jokių malūnsparnių. Juk šalies padangėje visiškai viešpatavo amerikiečių aviacija. 

Pasibaigus Vietnamo karui Kuperis buvo perkeltas į JAV Ramiojo vandenyno vyriausiojo vado štabo žvalgybos valdybą Havajų salose. Kuperis tvirtino, jog būtent tenai jam į rankas pateko nepaprasto svarbumo informacija. To fakto, kad Viljamas Kuperis tarnavo Vietname ir Ramiojo vandenyno laivyno žvalgyboje, niekas niekada neginčijo. Tiesa, vyro oponentai tvirtino, kad nebuvo jokios nuolat veikiančios žvalgybos grupės, nors šiuo teiginiu galima suabejoti - žvalgyba tiek jūroje, tiek sausumoje buvo vykdoma praktiškai visada ir visur. Juo labiau, kad Ramiojo vandenyno laivynui didelio karo su Sovietų Sąjunga atveju buvo numatytas vienas iš pagrindinių vaidmenų.

- Jūs net negalite įsivaizduoti informacijos, kurią turi gauti laivyno vadas, kiekio. Jis turi žinoti viską, kas vyksta, kad galėtų priimti teisingus sprendimus, - teigė Kuperis 1989 metais. Tad dokumentai su žyma „Ypač slaptai“ per jo rankas tikrai praeidavo. Kitas klausimas, kas buvo rašoma šiuose dokumentuose. Jeigu tikėti Kuperiu, juose buvo tikra fantastika. 

„Svetimųjų“ įsiskverbimas

Kuperis pirmiausia, remdamasis slapto projekto „Nepasitenkinimas“ medžiaga, su kuria jam, atseit, teko susipažinti, pareiškė, jog NSO tikrai egzistuoja, ir egzistuoja ne tik karštligiškoje ufologų vaizduotėje, bet ir realybėje. Ir tai iš tiesų yra nežemiški skraidantys aparatai. Rosvelyje tikrai avariją patyrė ateivių laivas, ir tai jau buvo antra tokia katastrofa XX amžiuje. Anksčiau, 1936 metais, toks pat diskas nukrito Vokietijos teritorijoje. Jį užgrobė naciai, kurie bandė „svetimųjų“ technologijas panaudoti savo kuriamam „atpildo ginklui“. 

Kuperis pranešė, kad po Rosvelio incidento buvo sukurta ypač slapta grupė „Majestic-12“ (MJ-12), kurios veiklos kryptis buvo kuruoti visus klausimus, susijusius su ateivių buvimu Žemėje. Šios grupės nariai laiko veltui neleido, o nukritusio disko tyrimams pakvietė aukščiausios kvalifikacijos specialistus. Pats Kuperis šią specialistų grupę vadino „Džeisono bendrija“. Specialistai irgi nesėdėjo sudėję rankas, jų tyrimų rezultatai pradėti praktiškai taikyti XX amžiaus 6-ojo dešimtmečio viduryje, vykdant projektą „Raudona šviesa“, įgyvendiname ypač didelio slaptumo poligone Nevadoje „Zona 51“, kuris buvo pastatytas prezidento Eizenhauerio nurodymu. 

Beje, poligone nebuvo apsieita be avarijų. 1962 metais virš Nevados susprogo diskas, kurį valdė žmonės. Reikalai ėmė gerėti po to, kai, vykdant projektą „Sigma“, buvo užmegztas kontaktas su ateiviais ir prasidėjo intensyvus abipusis pasikeitimas informacija. Amerikiečiai gavo ne vieną unikalią technologiją, kurių dėka, kaip teigiama, 6-o dešimtmečio pabaigoje pabuvojo Mėnulyje, o 7-o dešimtmečio pradžioje - Marse. Ateiviai už šias technologijas gavo leidimą grobti žmones ir gyvūnus, kuriuos naudojo kažkokiems savo tikslams. Ateiviai Eizenhaueriui nuoširdžiai papasakojo, kad žmonės jiems reikalingi kaip puikūs enzimų (fermentų) donorai, be kurių jie negali gyventi ir daugintis, o taip pat kaip darbo jėga rankiniam darbui atlikti. 

Po to, kai buvo užmegztas kontaktas su ateiviais, „Zonoje 51“ buvo pradėtas ateivių skraidančių aparatų techninis aptarnavimas. Tuo pačiu metu JAV vyriausybė ėmė vykdyti projektą „Apgaulingas paukštis“ ir sukūrė keletą skraidančių aparatų, labai panašių į NSO. Šie aparatai buvo skirti atitraukti spaudos ir visuomenės dėmesį. Tie, kurie nenorėjo pasiduoti apgaulei, susilaukė susidomėjimo iš NR0 - slaptos tarnybos, aprūpintos naujausiomis technologijomis. 

MJ-12 ir prezidento Kenedžio žūtis

Kaip teigė Kuperis, 7-o dešimtmečio pradžioje MJ-12 grupė tapo tokia galinga, jog jos jau nebekon-troliavo JAV Senatas ir Kongresas. Dar daugiau - būtent ji organizavo prezidento Kenedžio pašalinimą, nes pastarasis galvojo nutraukti grupės veiklą ir amerikiečių tautai papasakoti visą teisybę. „Būtent jie nužudė prezidentą Kenedį, - tvirtino Viljamas Kuperis. - Tarp 1970 ir 1973 metų skaičiau dokumentus, kuriuose buvo nurodoma, jog prezidentas Kenedis įsakė MJ-12 grupei nutraukti narkotikų įvežimą į šalį ir jų pardavimą, taip pat liepė per metus įvykdyti Amerikos liaudies informavimo apie ateivių buvimą Žemėje planą. Pašalinti prezidentą nurodė Bilderbergo klubo politinis komitetas“. 

Kuperis teigė, kad prezidentą Kenedį nužudė CŽV, FTB penktasis skyrius ir karinio jūsų laivyno slaptoji žvalgybos tarnyba. Viena iš pagrindinių figūrų šiame juodame reikale ufologas įvardijo Džordžą Bušą vyresnįjį. Įdomu, kad šiuos sunkus kaltinimus Kuperis skelbė būtent tuomet, kai Bušas vyresnysis buvo JAV prezidentu. Anot Kuperio, būtent būsimojo JAV prezidento naftos bendrovė 7-ame dešimtmetyje ir vėliau buvo širma, kuria prisidengus į JAV buvo gabenami narkotikai, o už jų realizavimą gauti pinigai buvo naudojami minėtiems projektams finansuoti. Kaip tvirtino buvęs kariškis, vien tik JAV teritorijoje už pinigus, gautus iš narkotikų verslo, buvo pastatyta daugiau kaip 100 giliai po žeme esančių objektų. Keletas gyvenviečių buvo įkurta net Mėnulyje ir Marse. Kuperis taip pat tvirtino, kad kažkokia sutartis buvo pasirašyta ir tarp ateivių ir Rusijos. Po sutarties sudarymo po Maskva buvo pastatytas požeminis miestas, kuriame 30 tūkstančių gyventojų gali išgyventi 50 metų. Panašūs požeminiai miestai pastatyti Altajuje ir Kazachstane. 

Įdomiausia tai, kad tuo metinis JAV prezidentas nesiėmė jokio teisminio persekiojimo. Po to, kai Kuperis Los Andžele paskelbė iki tol negirdėtus dalykus, vienas žurnalistas jo paklausė, kodėl pats žurnalistas dar gyvas, nes metė iššūkį jėgoms, kurios pašalino Džoną Kenedį. Kuperis atsakė, jog ko žmogžudystė būtų pats tikriausias įrodymas, kad jis kalba tiesą. 

Tragedija rančoje

Viljamas Kuperis, demaskavęs Džordžą Bušą vyresnįjį, nukreipė dėmesį į savo naujuosius kolegas ufologus, kuriuos be jokių abejonių pavadino slaptųjų tarnybų agentais, kurių užduotis buvo paskleisti „dūmų uždangą“. Kuperis sakė: 

- Jie žino: visa tai, ką bando įminti, yra tiesa, ir pateikia jums informaciją, kuri jus daro nejautriais, todėl jūsų niekuo negalima šokiruoti. 
Įžeisti ufologai neliko skolingi ir organizavo kampaniją, kurios tikslas buvo demaskuoti melagingus Kuperio pareiškimus. Pavyzdžiui, 1990 metų vasarą žurnalo „UFO Magazine“ redakcija jį pavadino „melagiu“. Pasipylė straipsniai, kuriuose buvęs jūrininkas buvo vadinamas alkoholiku, netašytu stuobriu, apgaviku, avantiūristu ir tiesiog „apsigimusiu psichu“, pamišusiu dėl ginklų, todėl keliančiu didelį pavojų aplinkiniams. 

Kuperis buvo priverstas persikelti į atokią Igero rančą Arizonoje, iš kurios per radijo siųstuvą kaltino valdžią, kviesdamas žmones atsibusti ir duoti atkirtį ateiviams. Ufologas nebuvo perkeltas priverstiniam gydymui, stengiantis nekreipti į jį dėmesio, nors kartą Džordžas Bušas jaunesnysis pasakė, kad Kuperis „yra pats pavojingiausias žmogus, kalbantis per Amerikos radiją“.

Viskas baigėsi tuo, kad 2001 metų lapkričio 5 d. Viljamą Kuperį nušovė policininkas. Oficialioje ataskaitoje be jokių pašalinių detalių buvo nurodyta, kad vyras „grasino ginklu vietiniams gyventojams“. Kuperis du kartus iš savo pistoleto šovė policininkui į galvą, jį sunkiai sužeidė, todėl kitas policininkas iš karto vyrą nušovė. Ir, kaip sakoma, visi galai į vandenį. Šiandien ufologijos mėgėjams lieka tik spėlioti, kas buvo Viljamas Kuperis: žmogus, pamišęs dėl vyriausybės ir ateivių sąmokslo, ar asmuo, turėjęs labai nepatogios ir stipriai įslaptintos informacijos, kurią bandė paviešinti? 

P komentaras: užsienis rašo, todėl tiesos ieškokite "duonos trupiniais"... atsirinkite faktus. Patiko pasidalinkite.