Abejingumas – stadija, iš kurios atgal negrįžtama

Neretai pasitaiko, kad tas, kuris visa siela veržėsi į santykius, kuris iš visų jėgų stengėsi juos išsaugoti, kuris visais būdais brangino meilę, panyra į absoliutų abejingumą. Tarsi užsišaldo, apauga storu apsauginiu sluoksniu, išjungia visus jausmus savo partneriui.

Abejingumas santykiuose reiškia išsigelbėjimą, palengvėjimą, apsaugą ir perėjimą į kitą santykių lygį ar net į kitą istoriją.

Kai kurie žmonės per psichologų konsultacijas prisipažįsta, kad abejingumas juos apgaubė staiga, tiesiog palengvėjo , atsivėrė akys. Kiti pastebi, kad abejingumas juos apima lėtai, atleidžia po truputį, kasdien tampa vis lengviau, dingsta aštrumas ir reikšmingumas.

Tačiau ir pirmąjį, ir antrąjį variantą vienija tai, kad įvyksta peržiūra, naujas įvertinimas, suvokimas, kad buvo padaryti kažkokie žingsniai dėl to, buvo pastangos ir priežastys. Ir dar tai, kad situaciją paveikė ir išoriniai, ir vidiniai veiksniai. Kažkas priklausė nuo paties žmogaus, o kai ką jam prikišamai parodė išorinės aplinkybės.

Jeigu apėmė abejingumas, tai žmogaus iš jo jau neįmanoma ištraukti.

Pamažu, gal ne visada suvokdamas kiekvieno etapo prasmę ir rezultatą, žmogus prieina prie šitos būsenos. Stimulu gali būti ir gauta informacija, ir kito asmens atstūmimas, šaltumas, grubumas, žiaurumas, ir savo gyvenimo bei vertybių peržiūrėjimas. Vieningo kelio visiems nėra – kiekvienas žengia savuoju.

Skausminga matyti patvirtinančius požymius, kad kitas nemyli jūsų, bet tai yra būtina sąlyga perėjimui į abejingumo stadiją.

Užuot guodę save iliuzijomis ir kabinęsi į nereikšmingas informacijos kruopelytes, žadinančias viltį, geriau sąžiningai ir atvirai išsiaiškinkite situaciją. Kitas jūsų nemyli, esate jam nereikalingi. Ir svarbiausia net ne tai, kad partneris ar partnerė yra santykių ardytojas, smurtautojas, manipuliatorius ar, atvirkščiai, kone šventas žmogus, o tai, kad jis nenori būti su jumis.

Į abejingumą reikia atsakyti abejingumu.

Tai yra praktiška, teisinga, sąžininga, brandu, išmintinga. Turime galvoje ne kerštą ar parodomąjį abejingumą. Tai tik ženklas, kad gerbiame save, esame verti kitų pagarbos. Tai požymis, kad tapome brandžia asmenybe. Kam prievarta primesti save kitam ir įrodinėti kažką žmogui, kuriam visai nerūpime?

Kaip padėti sau persijungti į abejingumą?

Liaukitės kabintis į iliuzijas ir viltis.

Kartokite sau tik tuos faktus, kurie yra realybėje.

Nustatykite limitą indėliams, kuriuos pasirengę padaryti dėl tų santykių.

Priimkite tai, ką esate nepajėgūs pakeisti.

Suraskite tai, kas jums būtų reikšmingiau už tuos nenusisekusius santykius.

Pripažinkite, kad peržengėte tą ribą, už kurios sugrįžimas atgal jau neįmanomas. Dabar tai jau nebe jūsų istorija. Dabar jau esate abejingi jūsų nemylinčiam partneriui. Jus užvaldė ramus abejingumas.