Abdulo Karimo paslaptis: kodėl istorijos profesorius bijojo kalbėti apie ateivius

Nežemiškų civilizacijų paslaptys, žmonių grobimai, kuriuos atlieka paslaptingos būtybės, skraidantys objektai danguje: tokie ir panašūs sunkiai paaiškinami dalykai visais laikais rūpėjo žmonėms ir tardavo aršių diskusijų tema.

Beveik visų šalių vyriausybės patikimai saugo mokslininkų paslaptis ir stengiasi neeskaluoti tokių temų. Vis dėlto yra viena valstybė, kurioje informacija apie NSO užsiima aplinkos ministras.

Tai Egiptas. Ten beveik niekas neabejoja, kad NSO egzistuoja iš tikrųjų ir kad su tuos aparatais į Žemę atskrenda ateiviai. Tik arabai yra įsitikinę, kad šių būtybių svečiais vadinti negalima, nes jie yra visateisiai planetos šeimininkai.

Oficialaus mokslo ir ufologijos ginčas apie NSO

Tyrėjai žino daug legendų apie kažkokias nežemiškas būtybes, kurios atvyko į Žemę su šviečiančiais vežimais. Įvairiose pasaulio vietose archeologai rasdavo itin senų “skraidančių lėkščių” atvaizdų. Laikui bėgant, mokslas vystėsi, bažnyčia ne taip stipriai kontroliavo tokių “šventvagiškų” temų aptarinėjimus, tačiau situacija nelabai pasikeitė, nes žmonija turėjo daug kitokių problemų. Nuo XX amžiaus pradžios pasaulį drebino revoliucijos, baisūs karai, ekonominės krizės.

Aistringas susidomėjimas nežemiškomis civilizacijomis suaktyvėjo, kai pirmieji žmonės pakilo j kosmosą. Iki devintojo dešimtmečio žurnalistai bandė užduoti provokacinius klausimus kosmonautams ir astronautams. Amerikiečiai kelis kartus prisipažino, kad matė neatpažintus objektus. Pavyzdžiui, 1965 metų vasarą astronautas Džeimsas Makdivitas tikino, kad jam pavyko nufotografuoti kažkokį objektą, atsidūrusį prie kosminio laivo “Gemini 4”. Su tarybiniais kosmonautais viskas buvo gerokai sudėtingiau. Spaudos konferencijose jie noriai pasakodavo apie tai, kad nežemiškos civilizacijos, ko gero, egzistuoja iš tikrųjų, bet nė karto neprasitarė apie tai, kad matė ateivių laivus ar susidūrė su kokiais nors nepaaiškinamais dalykais.

Politikai linkę vengti NSO temos

Šiais laikais net ir nelabai įgudęs specialių programėlių naudotojas visai lengvai gali sukurti vaizdo įrašą, “ateivio” ar skraidančios lėkštės nuotrauką. O JAV vyriausybė ateivių vizitų “įrodymus” paskelbdavo kaip dėmesį nukreipiantį manevrą, kai reikėdavo nukreipti visuomenės dėmesį nuo kokių nors kitų problemų. Neseniai taip nutiko su apkalta Donaldui Trampui.

Arabų pasaulyje yra daugybė liudijimų, kad nežemiškos civilizacijos egzistuoja. Šie atvejai užfiksuoti gerokai prieš atsirandant pasauliniam tinklui ar vaizdo redagavimo programoms. Egiptiečiai yra įsitikinę, kad ateiviai mūsų planetoje jau buvo gerokai anksčiau, negu atsirado seniausios civilizacijos. Šios paslaptingos būtybės iki šiol grobia Žemės gyventojus.

Tokie faktai buvo kruopščiai renkami ir užrašomi. Kiekvieną iš jų asmeniškai tirdavo ministras Jasminas Fuadas. Dar daugiau, valdininkas teigė, kad tokių dokumentuotų atvejų paskutiniais metais daugėja.

Istorija, kaip ateiviai pagrobė Abdulą Karimą

Libano leidinys “Raseef22” išspausdino įdomų pasakojimą apie jauną vyrą iš nedidelio kaimelio Aukštutiniame Egipte. Visiems susidomėjusiems jis demonstravo neįprastą gebėjimą -valgė aštrias stiklo duženas be jokios žalos sveikatai. Šią dovaną jis gavo kaip “kompensaciją” už tai, kad buvo pagrobtas nežemiško kosminio laivo. Praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje jaunuolis kopė į kalną Asjuto miesto apylinkėse. Viršukalnėje jo laukė fantastiškas vaizdas - virš kalno kybojo burbulo formos šviečiantis objektas. Akinantys auksiniai spinduliai supo dangaus kūną. Netikėtai Abdulas pajuto, kad jį persmelkė energijos srovė - ryškus spindulys, ir kūnas nevalingai ėmė kilti prie šviečiančio burbulo.

Baimės vyras nejuto, jautėsi greičiau sustingęs. Jis įsiminė tik garsų hipnotizuojantį garsą. Kažkas akimirksniu įtraukė jį į objektą, kuriame jis pamatė burbulo gyventojus. Jie buvo aukštesni už žmones (Abdului pasirodė, kad jie buvo maždaug dviejų su puse metrų aukščio), apsirengę keistais auksinės spalvos drabužiais. Vyras apstulbo pamatęs, kad visos tos būtybės turėjo po tris akis, o jų oda buvo žalia, susiraukšlėjusi, be plaukų.

Vyrą paguldė ant kažko panašaus į lovą, ir jis pamatė savo vidaus organų vaizdus ekrane. Lyginant su šiuolaikine medicinine įranga, “pagrobimo” auka aprašė procedūrą, panašią į kompiuterinę tomografiją. Paskui jį perkėlė į labai ryškiai apšviestą patalą, ir jis atsijungė.

Atsibuvo Abdulas visai nuogas, ant žemės prie urvo papėdės, drabužiai gulėjo šalia, o paslaptingas burbulas buvo dingęs. Vyras ilgai laikė paslaptyje tą nutikimą, bet pastebėjo tam tikras permainas savo organizme - galėjo valgyti stiklą ir sukelti elektromagnetinius technikos veikimo trukdžius.

Ispanijoje ši istorija laikoma tikra

Atrodytų, ar maža visokiausių istorijų žmonių, kuriuos neva pagrobė ateiviai ir atliko kažkokius nesuprantamus bandymus. Tačiau Abdulo Karimo pasakojimas nekelia abejonių Ispanijos Kosminės erdvės tyrimo instituto vadovui Ramonui Nafiju. Jis pareiškė, kad gerai žino tą “auksinį spindulį”, kurį apibūdino egiptietis. Su juo nežemiškų civilizacijų atstovai “įtraukia” žmones į savo laivus.

Ramonas atliko keletą testų, kruopščiai ištyrė minėto nutikimo aplinkybes, paaiškino, kad auksinis spindulys gali pakelti net ir sunkius daiktus dėl “didelio tankumo ir stiprumo”.

Ispanų mokslininkai tvirtina, kad žala žmonėms buvo padaryta tik kai kuriais atvejais, o šiaip tai daugeliu pagrobimų atvejų žmonėms būdavo atliekami kažkokie paslaptingi tyrimai. Nežemiškas būtybes ypač domina žmogaus reprodukcinė sistema.

2019 metais Egipto aplinkos ministras Jasminas Fuadas taip pat kreipėsi į kompetentingas struktūras su prašymu patikrinti daugybę pranešimų apie neatpažintus skraidančius objektus. Tuos pranešimus siuntė Gizos, Hurgados, Tanto, Al Achramato miestų gyventojai. Vyriausybė nepateikė oficialių pranešimų apie patikrinimų rezultatus, bet visuomenė turi savų tokio ateivių “antplūdžio” versijų.

Arabų pasaulis tiki, kad būtent nežemiškų civilizacijų atstovai organizavo grandiozines Egipto piramidžių statybas, jie dovanojo žmonėms ir pirmąsias mokslo žinias. Dabar nežemiški globėjai stebi civilizacijos vystymosi rezultatus ir net gali daryti tam tikras išvadas apie žmogaus veiklą planetoje.

Apie ką tylėjo senasis profesorius?

Garsus profesorius Aleksandras M. Malevanyj dėstė senovės pasaulio istoriją, o penktajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje dalyvavo keliose ekspedicijose į Egiptą. Tarptautinė mokslininkų grupė kasinėjo Gizos apylinkėse, prižiūrint Egipto senienų organizacijai.
Iš tų ekspedicijų jis parsivežė daug įdomių radinių, bet per paskaitas demonstruodavo tik vieną.

Tai buvo nedidelis indas, savo forma primenantis ąsotį, maždaug dvidešimties centimetrų aukščio. Šiuolaikiniam žmogui sunku įsivaizduoti, kaip toks indas buvo padarytas. Tačiau labiausiai stebino medžiaga, iš kurios buvo padaryta ta retenybė. Iš pirmo žvilgsnio ją galima supainioti su alebastru, kurio telkiniai nuo senų laikų buvo žinomi Šiaurės Egipto kalnuose. Tyrimas parodė, kad nė viena Žemėje žinoma medžiaga nėra tokia tvirta. Šios medžiagos neįveikė nei deimantiniai instrumentai, nei lazerio spindulys. Visiškai aišku, kad egiptiečiai tiesiog negalėjo turėti tinkamų tokios medžiagos apdorojimo technologijų.

Aleksandras nemėgo kalbėti apie tai, kaip jį, sugrįžusį iš ekspedicijos, tam tikrų struktūrų atstovai iškvietė į “profilaktinį” pokalbį ir primygtinai pasiūlė nekimšti į šviesias būsimų komunizmo statytojų galvas antimokslinių spėlionių apie “žaliuosius žmogeliukus” ir “svečius iš kitų civilizacijų”. Jam net išaiškino, kokių pasekmių gali sulaukti per daug smalsus tyrėjas, jei nenustos pasakoti nesąmoningų istorijų apie ateivių vizitus mūsų planetoje.

Tik devintajame dešimtmetyje paskaitose apie senovės Egipto istoriją dėstytojas vėl pradėjo rodyti savo kolekcijos brangenybę - nedidelį ąsotėlį iš nežemiškos kilmės medžiagos. Kalbėti apie ateivius ir nežemiškus piramidžių statytojus jis sutikdavo tik archeologinėse ekspedicijose. Su savo studentais jis karštai aptarinėdavo pačias drąsiausias hipotezes. Tais laikais išmaniųjų telefonų nebuvo, todėl tuos pokalbius prie laužo galima atkurti tik iš atminties.

A. Malevanyj buvo įsitikinęs, kad gilioje senovėje ateiviai lankėsi mūsų planetoje, sakė, kad per daug grafinių liudijimų buvo paprasčiausiai nuslėpti nuo visuomenės, tačiau pritrenkiančius radinius archeologai dažnai aptardavo privačiose mokslininkų diskusijose.

Visiškai nesuprantama, kodėl kiekvieną hipotezę piktai užsipuola krūvos kritikų, kurie bet kokia kaina stengiasi apjuodinti radinius, faktus ir išjuokti drąsias versijas. Argi neįdomu svajoti, stebėtis neįtikėtinais dalykais ir taip neleisti žmogaus protui sustingti pilkoje kasdienybėje?