Liaudies Priemonės Nuo Anginos, Gripo, Sinusito

Dabar aš jus staigiai išgydysiu!

1963 m. mane visiškai nukamavo sinusitas. Gydymas poliklinikoje tabletėmis ir ligoninėje skausmingomis procedūromis padėdavo tik laikinai, o po to sinusitas vėl kartojosi. Visus metus negalėjau kvėpuoti, o naktimis,- tiesiog dusau. Geri žmonės davė man vieno žolininko, gyvenančio Ufoje, adresą. Nuvykau ir jis man patarė kaip išgydyti šią mane labai kankinusią ligą. Jau 40 metų kaip aš nežinau kas yra sinusitas.

O patarimas štai toks: nulupti ir nuplauti vieną česnako skiltelę, sutarkuoti smulkia tarka, sumaišyti su tokio pat dydžio sviesto gabalėliu kaip ir česnako skiltelė. Šiuo tepaliuku vakare ištepti kaktą, apie nosį, po akimis, žodžiu ten, kur sergant sinusitu, susikaupia pūlingos išskyros. Tuo pačiu tepaliuku ištepti kojų padus, palaukti kol apdžiūs ir, užsimovus šiltas kojines, gulti miegoti. Ryte išvirti bulvių ir, užsidengus galvą storu rankšluosčiu ar kuo kitu, apie 10-15 min pakvėpuoti garais. Jau po pirmos procedūros gausiai pasipylė išskyros, kad net nustebau, kur jų tiek galėjo ir būti. Nurimo ir skausmas, nukrito ir temperatūra, kuri vis pastoviai laikėsi virš 37°C. Šias procedūras reikia pakartoti bent 3 kartus. Ir viskas. Nei karčių tablečių, nei labai skausmingų pradūrimų ir kitokių nemalonių valymo procedūrų, streso ir laiko gaišinimo. 40-šimt metų kaip persakau šį receptą kitiems, besikankinantiems šia liga, ir visiems padeda.

Valentina Martiniuk, Ufa

KAIP PER VIENĄ PARĄ IŠGYDYTI ANGINĄ

Jaunystėje aš dažnai sirgdavau angina. Bet vieną katrą nuvažiavęs į komandiruotę Novosibirske sutikau „liaudies gydytoją“, jis buvo nustebęs, kad aš taip ilgai negaliu išsigydyti anginos, jis pasakė, kad anginą reikia ir galima išgydyti per parą, nes kitaip gali atsirasti nepageidaujamų pokyčių širdyje.

RECEPTAS:

1 raudonąjį burokėlį (kurį naudojame barščiams virti) sutarkuoti smulkia tarka. Į vieną stiklinę sutarkuotos masės įpilti 1 valgomą šaukštą 9% acto, sumaišyti ir uždarius padėti į tamsią vietą 4 valandoms. Po to marlės ar kito tankaus audinio pagalba išspausti sultis ir jomis skalauti (gargaliuoti) gerklę kas 2,5 valandos. Sultys sėkmingai gydo chronišką ir net pūlingą-folikuliarinę anginą. 

Kad gerai jaustumeisi, ne visada reikia vaistų iš vaistinės. Ir namuose yra sveikatą stiprinančių priemonių. Viena iš tokių - raudonieji burokėliai.

Vertinga jų biocheminė sudėtis lemia ne tik maistinę, bet ir gydomąją šių daržovių galią. Burokėlių organinės medžiagos - betaninas ir betainas - padeda pasisavinti baltymus ir susidaryti cholinui.

Jis žadina kepenų ląstelių gyvybingumą ir jų veiklą. Cholinas reikalingas riebalų ir cholesterolio apykaitai. Taigi burokėlius patartina vartoti kaip dietinį produktą, kai kamuoja kepenų ligos.

Be to, cholinas mažina kraujospūdį ir apsaugo nuo aterosklerozės. Nuo šios ligos pagelbsti ir burokėliuose esančios jodo druskos, be to, jos reguliuoja skydliaukės darbą.

Raudonieji šakniagumbiai sukaupia nemažai pektinų. Pektininės medžiagos naudingos žarnyno mikroorganizmams, jos naikina puvimo bakterijas storojoje žarnoje, pašalina iš žmogaus organizmo nuodingus medžiagų apykaitos produktus.

Burokėlių ląsteliena ir organinės rūgštys skatina žarnyno veiklą, gerina virškinimą, laisvina vidurius.

Ypač vertingos yra raudonųjų burokėlių sultys. Tai - pati vertingiausia natūrali kraujo gerinimo priemonė. Tik reikia išgerti ne mažiau kaip 0,5 l per dieną.

Nuo grynų burokėlių sulčių gali imti pykinti, svaigti galva, nes jos intensyviai valo organizmą. Todėl bent jau iš pradžių patartina gerti burokėlių ir morkų sulčių mišinį, kuriame morkų sulčių daugiau. Vėliau burokėlių sulčių kiekį po truputį galima didinti.

Tačiau sergant skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige verčiau pasitarti su gydytoju, ar galima vartoti burokėlių sultis, nes jos dirgina gleivinę.

Žinomas raudonųjų burokėlių poveikis vėžio auglių ląstelėms. Budapešto (Vengrija) farmakologijos instituto mokslininkai nustatė, kad gydomąsias savybes turi tik šviežiai paruoštos sultys ir jų aktyvumas yra 3 kartus didesnis negu pastovėjusių sulčių

Virti burokėliai ir pavirintos sultys tokių savybių neturi. Ligonių būklės pagerėjimas pastebėtas nuo gydymo pradžios praėjus 2-4 savaitėms.

Burokėlių sultys naudingos, jei yra padidėjęs kraujo spaudimas, išsiplėtusios venos, sutrikusi širdies ir kraujagyslių veikla. Geriant burokėlių sultis, palaikomos visos fiziologinės organizmo funkcijos, valomos kepenys, inkstai ir tulžies pūslė, skatinama limfinė sistema.

Burokėlių sultys nepaprastai naudingos klimakteriniu periodu.

Tačiau burokėliuose yra medžiagų, didinančių kraujo krešumą, todėl jų nereikėtų valgyti tiems, kurių kraujo krešumas padidėjęs.

• Rauginti raudonieji burokėliai
• 1kg virtų burokėlių
• 2 skiltelės česnako
• Kelios ruginės duonos plutelės
• 0.5 šaukštelio kvapiųjų pipirų
• Laurų lapelis
• 15g druskos

Burokėlius nulupt, nuplaut, supjaustyt griežinėliais ir sudėt į išplikytą molinę puodynę arba stiklainį. Sumesti nuluptas česnako skilteles ir duonos pluteles.

Puode užvirint 3 l pasūdyto vandens ir palikti atvėsti. Aplieti paruoštus burokėlius ir kelias dienas laikyti kambario temperatūroje.
Burokėlių rūgštelė - puikus daržovių sultinių pagardas.

Nevirtų burokėlių salotos

• Imti pailgus burokėlius, kurių ląsteliena smulkesnė, minkštimas švelnesnis.
• Nulupus sutarkuoti,
• toliau viskas pagal skonį arba "iš akies":
• obuolių actas,
• česnakai, susmulkinti (jų nepagailėti)
• druska,
• aliejus.

Česnakai, druska ir aliejus veikia kaip konservantai.
Laikyti šaltai. Valgyti rekomenduojama paskaninus majonezu.
Galima virti barščius, bet kažkaip gaila šildyti, jei natūralūs išsilaiko...

Burokėlių salotos

4 kg. žalių burokėlių, 1,5 kg. pomidorų, 500 gr. saldžių paprikų, 500 gr. svogūnų, 200 gr. česnakų, 200 gr. cukraus, 60 gr. druskos, 200- 250 ml. acto, 500 ml. aliejaus.

Žalius burokėlius sutarkuoti, pomidorus smulkiai supjaustyti, svogūnus supjaustyti pusžiedžiais, paprikas- šiaudeliais, česnaką išspausti spaustuku. Aliejuje pakepinti svogūnus, sudėti pomidorus, po 5 minučių paprikas. Sudėti viską į puodą išskyrus česnakus ir virti ant silpnos ugnies 40- 45 minutes. Likus 10 min. iki virimo pabaigos sudėti česnakus. Užsukti dangteliais ir atvėsinti šiltai uždengus.

RAUDONIEJI MALTINUKAI: 500 g maltos kiaulienos, 250 g maltos jautienos, 250 g marinuotų burokėlių, 1 svogūnas, 1 kiaušinis, truputis druskos, pipirų, 2 šaukštai krakmolo, truputis aliejaus, džiūvėsėlių. Svogūną susmulkinti ir pakepti aliejuje. Burokėlius sumaišyti su mėsa, sudėti svogūną, įmušti kiaušinį, įberti druskos, pipirų, krakmolo. Gerai išmaisyti ir suformuoti apvalius maltinukus. Juos apvolioti džiūvėsėliuose, dėti į aliejumi pateptą skardą ir kepti orkaitėje. Patiekti su virtomis bulvėmis arba bulvių koše.

BUROKĖLIŲ UŽKANDĖLĖ: 200 g burokėlių, 8-10 graikinių riešutų, 100 g lydyto sūrio, 2-3 skiltelės česnako, 100 g majonezo. Išvirtus burokėlius sumeskite į šaltą vandenį, palaikykite 15-20 minučių, nulupkite ir stambiai, sutarkuokite. Sudėkite lydytą sūrį, trintą česnaką, smulkintus riešutus, pagardinkite majonezu.

ŽALIŲ RAUDONŲ BUROKĖLIŲ valgis suruošiamas taip: gerai nuvalyti burokai nulupami, sutarkuojami, ant jų užpilam gero šalto spaudimo alyvuogių aliejaus, šiek tiek citrinos sulčių, pridedama dar pjaustytų svogūnų, tarkuotų krienų, truputį druskos, maltų pipiriukų ir sumaišoma. Valgoma su virtomis arba keptomis bulvėmis.