Sugebėjimas rasti kontaktą su savo psichiniais gabumais yra vadinamas psichiniu jautrumu. Priešingai skeptikų nuomonei, tas sugebėjimas nėra išimtinė nedaugelio ypač apdovanotų individų ypatybė. Praeito amžiaus aštuntąjį dešimtmetį atlikus visuomenės nuomonės tyrimą Jungtinėse Valstijose, paaiškėjo, kad daugiau kaip pusė šalies gyventojų tiki, jog yra išgyvenę ekstrasensorinius patyrimus. Iš tikrųjų penkiasdešimt iš kiekvieno šimto individų paprastai yra patyrę telepatijos arba aiškiaregystės reiškinius, o šiek tiek rečiau ir nuojautos reiškinius. Kitose šalyse atlikti tyrimai mokslininkų ir sociologų nuostabai davė panašius rezultatus.
Nors PSI reiškiniai paprastai tapatinami su nemokšiškumu ir prietarais, minėtų studijų metu nustatoma gana didelė jų turėtojų įvairovė. Vadinamojoje „PSI skalėje“, kurią sociologas Endrius Grylis (Greeley) sukūrė PSI jautrumui matuoti, labiau išsiskiriantys individai yra išsilavinę asmenys, kurie gerbia kitų įsitikinimus ir nelaiko savęs kokios nors religijos išpažinėjais. Jų asmeninės ir ekonominės padėtys yra skirtingos, bet beveik visi jaučiasi paveikti savo aplinkos socialinių konfliktų. Kita vertus, daugelis jų savo emociniame arba šeimyniniame gyvenime konfliktinėms situacijoms nepasiduoda. Anot Grylio, šis pastarasis faktas nereiškia, kad individai yra „problemiški“, bet dėl emocinio jautrumo jie yra sąmoningesni ekstrasensoriniai suvokėjai.
Psichiniai gabumai
Savo paties jausmų pažinimas yra pagrindinis psichinio jautrumo elementas. Vis dėlto, norint įvertinti pastarąjį, reikia išbandyti specifinius sugebėjimus, tokius, kaip pavyzdžiui, sugebėjimą nuspėti, kada paskambins telefonu koks nors asmuo. Dažnai tuos gabumus papildo kiti įvairūs sugebėjimai. Telepatinį pranešimą gali papildyti aiškiaregystė, o aiškiaregystės turinį gali sudaryti galimos ligos vizija. Kai pavyksta tiksliau nustatyti gabumus, kuriuos norite išbandyti galite atlikti sudėtingesnius eksperimentus.
PSI reiškiniai, kurie dažniausiai pastebimi kasdieniame gyvenime, yra susiję su telepatija, aiškiaregyste ir nuojauta. Sugebėjimas, kuris labiausiai siejasi su telepatija, yra „minčių skaitymas“, kuris, pavyzdžiui, mums leidžia atsakyti į klausimą anksčiau, negu klausinėtojas tą klausimą suformuluoja. Telepatinis bendravimas gali įsiterpti į kitas situacijas, į tokias, kaip minėtas „telefono skambučio išankstinis nuspėjimas“, kurį visi esame patyrę ne vieną kartą. Jei pavyks palyginti, kada minimas asmuo paskambino, su tuo laiku, kai pagalvojome, kad paskambins, tai tas numatymas iš tikrųjų laikytinas telepatiniu ryšiu. Taip pat yra įmanoma, kad sąmoningai ar nesąmoningai „pamatytume“ tą asmenį, kuris renka mūsų telefono numerį, ir šiuo atveju turėtume dar ir aiškiaregystės reiškinį.
Praeito amžiaus aštuntąjį dešimtmetį savo sugebėjimais visame pasaulyje išgarsėjo Izraelio aiškiaregys Uris Geleris (Geller), kuris, stebint televizijos kameroms, psichine galia sugebėdavo sulenkti metalinius daiktus arba sustabdyti laikrodį. Jo pasiekimai paspartino daugelio kitų „ypač apdovanotų“ asmenų, kurių sugebėjimai buvo neabejotini, o taip pat ir tų, dėl kurių sugebėjimų buvo abejojama, karjerą ir sudarė prielaidas užplūsti bangai studijų, publikacijų ir liudijimų apie ekstrasensorinius suvokimus. Tą masinį susidomėjimą PSI reiškiniais kai kurie sociologai laikė socialinio jautrumo pasireiškimu ir laikmečio politika, kas, greta kitų nesuprantamų paslapčių, paskatino tikėjimą, kad ateiviai iš kosmoso grobia žmones.
Kitas dažniau ar rečiau pasitaikantis sugebėjimas yra mokėjimas atpažinti nuo mūsų regėjimo paslėptus daiktus arba vaizdus. Jei juos esame paslėpę sąmoningai norėdami atlikti tam tikrą eksperimentą, atpažinimas gali būti telepatinio kontakto su kitu asmeniu, kuris mato juos ir stengiasi perduoti mums tai nesąmoningai, rezultatas. Bet atpažinimas taip pat gali būti aiškiaregystės vaisius. Kad galėtumėte nustatyti abiejų sugebėjimų savitumus, atlikite bandymą padėdami daiktus į popierinius maišus (arba simbolius į užklijuotus vokus) ir paprašykite kito asmens, kad juos išvardytų be išankstinio pasirengimo. Kita įdomi alternatyva yra panaudoti daiktus arba simbolius, kurie jam yra visiškai nepažįstami.
Telefoninės ir kitos kasdieninės nuojautos taip pat gali būti psichinio jautrumo ženklai. Nors tų įvykių atsitiktinis pobūdis trukdo vykdyti sistemingus tyrimus, pasistenkite maksimaliai detaliai nustatyti aplinkybes, kad galėtumėte patikrinti, ar iš tikrųjų turime reikalą su psichiniais reiškiniais. Visų pirma apsidrauskite, kad jūsų „numatymai“ negalėtų remtis jokia išankstine informacija, jokiais duomenimis, jokiomis žiniomis, kurias galėjote gauti nesąmoningai. Nuojautos sugebėjimus yra gana sunku patikrinti, net tokias kaip žinia apie mirtį arba kitas dramatiškas situacijas. Tas pats nutinka ir su atpažinimo patirtimis, kurios leidžia „prisiminti“ tam tikrus asmenis, istorinius faktus ar įvykius, kuriuose atpažinėjas nebuvo dalyvavęs.
Psichokinezės srityje psichiniai sugebėjimai yra užregistruojami kur kas dažniau ir siejasi su mechaninių arba elektrinių aparatų, tokių kaip laikrodžiai arba gatvių žibintai, funkcijų sutrikimu. Kai kurie asmenys taip „pasitvarko“, kad kompiuterius ir kitus prietaisus sugadina arba, priklausomai nuo aplinkybių, juos sutaiso. Lygiai kaip ir nuojautos reiškiniuose tų įvykių atsitiktinumas paprastai tyrinėjimui trukdo. Daugelis parapsichologų tokių spėjamų sugebėjimų aplinkoje, kurioje jų pagrindiniai veikėjai negali pademonstruoti nesąmoningai, psichiniais reiškiniais nelaiko.
