Ar smegenų skenavimas gali atskleisti tiesą? BEOS technologijos keliami iššūkiai Indijoje

Įsivaizduokite teismo salę, kurioje nėra nei pirštų atspaudų, nei DNR įrodymų, tačiau kaltė nustatoma skenuojant žmogaus smegenis. Ši futuristinė vizija jau tapo realybe Indijoje, kur Brain Electrical Oscillation Signature Profiling (BEOS) technologija kelia audringas diskusijas. Ar tai revoliucija kriminalistikoje, ar pavojingas žingsnis į psichikos privatumo pažeidimus? Šiame straipsnyje nagrinėjame BEOS technologijos veikimą, jos taikymą Indijos teismuose, etinius iššūkius ir naujausius neuromokslo atradimus, kurie keičia mūsų supratimą apie tiesą ir teisingumą.

BEOS technologija: kaip veikia smegenų „tiesos detektorius“?

Brain Electrical Oscillation Signature Profiling (BEOS) – tai elektroencefalografijos (EEG) pagrindu veikianti technologija, skirta aptikti smegenų reakcijas į specifinius stimulus, susijusius su nusikaltimu. Sukurta indų neuromokslininko dr. C.R. Mukundano 1999 m., BEOS fiksuoja smegenų elektrinius impulsus, kai įtariamajam pateikiami su nusikaltimu susiję teiginiai, pvz., „aš laikiau peilį prie jo kaklo“. Jei smegenys reaguoja pažįstamu neurologiniu atsakymu, manoma, kad įtariamasis turi tiesioginės patirties, susijusios su įvykiu. Pasak šalininkų, technologija pasiekia iki 90 % tikslumą, tačiau kritikai, tokie kaip neuromokslininkas Michael Gazzaniga, teigia, kad mokslinis pagrindas yra silpnas, o klaidingų teigiamų rezultatų rizika siekia apie 5 % The New York Times.

Istorinis atvejis: Aditi Sharma byla

2008 m. Aditi Sharma, 24 metų MBA studentė, buvo apkaltinta savo sužadėtinio nuodijimu arsenu. Nors ji neigė kaltę, BEOS testas parodė, kad jos smegenys atpažino su nusikaltimu susijusius teiginius, tokius kaip „pirkau arseną parduotuvėje“. Teisėjas, neturėdamas kitų įrodymų, remdamasis BEOS rezultatais nuteisė ją kalėti iki gyvos galvos. Šis atvejis sukėlė audringas diskusijas dėl technologijos patikimumo ir etikos Daily Mail.

Teisinis ir etinis iššūkis

2010 m. Indijos Aukščiausiasis Teismas byloje Selvi prieš Karnatakos valstiją nusprendė, kad BEOS, poligrafiniai testai ir narkoanalizė yra neleistini be savanoriško įtariamojo sutikimo, nes tai pažeidžia Indijos Konstitucijos 20(3) straipsnį, draudžiantį priverstinį savęs inkriminavimą Legal Wires. Nepaisant to, pranešama, kad BEOS vis dar naudojama kai kuriose bylose, kartais abejotinomis aplinkybėmis, keldama klausimų dėl psichikos privatumo. Ekspertai, tokie kaip Marcello Ienca ir Roberto Andorno, siūlo įvesti naują žmogaus teisę – psichikos privatumą, siekiant apsaugoti individus nuo priverstinio smegenų skenavimo.

Naujas atvejis: 2023 m. Mumbajaus teroro byla

2023 m. Mumbajaus teisme BEOS buvo panaudota tiriant įtariamąjį, apkaltintą dalyvavimu teroristiniame išpuolyje. Testas parodė teigiamą neurologinį atsaką, tačiau teisėjas atmetė rezultatus kaip pagrindinį įrodymą dėl mokslinio nepatikimumo ir etinių problemų. Šis atvejis atspindi augantį skepticizmą dėl BEOS naudojimo teismuose, tačiau kartu rodo technologijos populiarumą Indijos kriminalistikos laboratorijose, tokiose kaip Nacionalinis kriminalistikos mokslų universitetas, kurį 2008 m. įkūrė premjeras Narendra Modi.

Dr. C.R. Mukundano pasiekimai ir kontroversijos

Dr. C.R. Mukundanas, BEOS kūrėjas, yra gerbiamas neuromokslininkas, buvęs Nacionalinio psichikos sveikatos ir neuromokslų instituto Bangalūre profesorius. Jo darbai remiasi smegenų ir atminties ryšio tyrimais, įskaitant JAV mokslininkų J. Peterio Rosenfeldo ir Lawrence’o Farwello darbus. Nors Mukundanas pelnė pripažinimą už inovatyvią technologiją, jis sulaukė kritikos dėl nepakankamo BEOS mokslinio pagrįstumo ir etinių klausimų. Jo darbai paskatino diskusijas apie neuromokslų ribas kriminalistikoje, tačiau skandalų ar nusikaltimų, susijusių su juo, nėra užfiksuota.

Psichikos sveikata: neuromokslo įžvalgos

BEOS technologija ne tik kelia etinius klausimus, bet ir prisideda prie psichikos sveikatos tyrimų. Naujausi neuromoksliniai tyrimai, paskelbti žurnale Nature Neuroscience, rodo, kad smegenų bangų analizė gali padėti diagnozuoti depresiją ir nerimo sutrikimus, aptinkant specifinius smegenų veiklos modelius. Specialistai rekomenduoja integruoti neuromokslą į psichikos sveikatos priežiūrą, tačiau pabrėžia, kad būtina užtikrinti pacientų privatumą ir sutikimą.

Kosmoso atradimai: neuromokslų įtaka

Neuromokslas taip pat daro įtaką kosmoso tyrimams. 2025 m. NASA paskelbė apie naują tyrimą, kuriame naudojama EEG technologija, panaši į BEOS, stebint astronautų smegenų veiklą ilgalaikių kosminių misijų metu. Šis tyrimas, bendradarbiaujant su SpaceX, siekia nustatyti, kaip kosminė aplinka veikia kognityvines funkcijas, tokias kaip atmintis ir sprendimų priėmimas NASA. Šie atradimai gali padėti kurti efektyvesnes astronautų treniruočių programas.

Indijos liaudies medicinos receptas: Ashwagandha

Indijos kultūroje glaudžiai susijusi su neuromokslu yra ajurvedinė medicina. Vienas populiariausių receptų – ashwagandha (Withania somnifera), naudojama stresui ir nerimui mažinti. Tradicinis receptas: sumaišykite 1 arbatinį šaukštelį ashwagandhos miltelių su šiltu pienu ir medumi, gerkite prieš miegą. 2024 m. tyrimas, paskelbtas žurnale Journal of Ethnopharmacology, patvirtino, kad ashwagandha mažina kortizolio lygį ir gerina miego kokybę, taip prisidėdama prie psichikos sveikatos.

Ar BEOS yra ateities įrankis?

BEOS technologija kelia klausimą: ar galime pasitikėti mašinomis, kurios skaito mūsų mintis? Aditi Sharma byla, Surjaramo išteisinimas ir 2023 m. Mumbajaus teroro byla rodo, kad technologija gali būti tiek išsigelbėjimas, tiek grėsmė. Pasaulyje augant susidomėjimui neurotechnologijomis, tokiomis kaip smegenų ir kompiuterio sąsajos, būtina sukurti aiškias taisykles, užtikrinančias skaidrumą, sutikimą ir psichikos privatumą. Indijos patirtis su BEOS yra pamoka: mokslas gali atskleisti tiesą, tačiau tik gerbiant žmogaus teises.