Egipte aptiktas senovės burtininkės kūnas

Po ketverių metų nuo tada, kai Luksore (Egiptas) buvo atkastas kapas su intensyviai ištatuiruotu mumifikuotu moters torsu, Egipto valdžia patvirtino versiją, kad palaikai priklauso itin gerbtam religiniam asmeniui.

Neįprasti palaikai išsiskiria ankstyvųjų laikų kompleksinėmis religinėmis senovės Egipto tatuiruotėmis ir pagrindžia hipotezę, kad toks detalus dirbtinis kūno modifikavimas galėjo paversti individą dieviško ar magiško ritualo dalimi.

„Moksliniai ir archeologiniai tyrimai atskleidžia, kad mumija yra moters, kuri gyveno greičiausiai 1300-1700 prieš mūsų erą ir mirė būdama 25-34 metų“, – sako Aukščiausios Senienų tarybos generalinis sekretorius Mustafa al Waziris. Nors pareiškimas visiškai šviežias, pats kūnas Deir El-Madina kaimelio apylinkėse vykdytuose kasinėjimuose buvo aptiktas 2014 m. Kasinėjimus vykdė Prancūzijos Rytų archeologijos institutas.

Apie moters gyvenimą išdavė tatuiruotės 
©Egipto senienų ministerija

Deja, atradus kapą, ženklai aiškiai parodė, kad pats kapas jau buvo išplėštas. Turint vien tik torsą – be plaštakų, kojų ir apatinės pilvo dalies – buvo nelengva nustatyti individo amžių.

Bet kas tikrai krito į akis – daugiau nei 30 tatuiruočių, kuriais buvo papuošta oda pečių, kaklo, nugaros ir rankų srityse. Piešiniai ant kūno vaizduoja lotoso žiedus ir sėdinčius babūnus (beždžionių rūšis, red. past.) – mokslininkų teigimu, buvo tikima, kad šie ženklai turi magiškų savybių gydyme bei apsaugoje nuo ligų.

Didžioji dalis tatuiruočių buvo tokiose vietose, kad turėjo aiškiai matytis net ir apsivilkus drabužiais. Bet tarp tatuiruočių buvo ir ryškus akių bei gyvačių motyvas – kas tikrai ryškiai krenta į akis, rašo „Science Alert“.

„Kokiu kampu bežiūrėtum į šią moterį, vis tiek pamatysi porą dieviškų akių, žiūrinčių tiesiai į tave“, – 2016 m. antropologų susitikime teigė Stanfordo universiteto bioarcheologė Anne Austin.

Seniausios figūrinės tatuiruotės senovės Egipte atsirado prieš 5000 metų. Prieš tai kūnai buvo puošiami taškais ir paprastomis linijomis. Senovinės kompleksinės tatuiruotės išsiskiria tuo, kad yra nepaprastai retos – o tai apsunkina ir jų reikšmių interpretavimą.

Bet 1891 m. prancūzų egiptologas Eugène’as Grébautas senoviniame mediniame karste aptiko savotišką „tatuiruočių Rozetės akmenį“ – mumifikuotus moters palaikus iš 11-osios ar 12-osios dinastijų, valdžiusių daugmaž prieš 4000 metų. Dėl išlikusių meniškų tatuiruočių, sutapusių su religinėmis statulomis ir skulptūromis ji tapo žinoma kaip deivės Hathor žyne Amunet.

Yra tik viena problema – iki šiol ginčijamasi, ar moterims buvo leidžiama veikti kaip religiniams asmenims. Vien ištatuiruotų šventų simbolių turėjimas nereiškė, kad Amunet jau automatiškai buvo žynė. Pastarasis radinys šią diskusiją vėl prikėlė – ar moteris su ištatuiruotais dieviškais ir magiškais ženklais galėjo būti religinė figūra? O gal kūno piešiniai turėjo kokį kitą tikslą – pavyzdžiui, išgydyti pačią ištatuiruotąją nuo kokios ligos?

Vis dėlto mokslininkai mini atvejus, kai tokios moterys galėdavo būti dieviškosios galios mediumais ir nurodo „moterų išminčių“ pavyzdžius iš aptariamojo laikotarpio. „Visa tai leidžia spėti, kad mūsų tatuiruotoji moteris taip pat buvo ir moterų išminčių – ar, mažiausiai, burtininkė“, – rašoma pranešime.

Parengta pagal „Science Alert“ ir lrytas.lt