Ateiviai: Delikatus Kontaktų Aspektas

Jeigu mus lanko dažniausiai į žmones panašios būtybės, kodėl reiktų atmesti galimybę, kad tarp jų ir mūsų planetos gyventojų nebūna gana artimų kontaktų, netgi seksualinių? Tokių kontaktų reikšmę mokslui sunku pervertinti, nes jei Žemės žmogus galėtų apvaisinti ateivių moterį ar ateiviai apvaisintų Žemės moteris, tai reikštų, kad atsirado reali galimybė sukurti naują žmonijos rasę, kurios atstovai pasižymėtų kvapą gniaužiančiomis fizinėmis ir intelektualinėmis savybėmis...

Antonijus Vilas Boasas

Nepaprastas nutikimas tada dar jaunam brazilų fermeriui nutiko 1957-ais metais. Jis vėlai vakare dirbo savo traktoriumi ir iš pradžių neatkreipė dėmesio į virš jo atsiradusį švytėjimą. Gana greitai švytėjimas labai sustiprėjo, Antonijus, pamatęs iš dangaus besileidžiantį žemyn aparatą, skubiai išjungė traktoriaus variklį, pats iššoko iš kabinos ir pasileido bėgti link savo namo.

Tačiau jam pavyko nubėgti tik keletą žingsnių. Kažkas jį pačiupo už rankų ir nutempė į nusileidusį ateivių laivą. Be jokių ceremonijų Antonijus buvo įstumtas pro duris, viduje nuo jo ateiviai nuplėšė drabužius ir paliko visiškai nuogą. Po kiek laiko į kamerą, kurioje buvo vyras, ėmė skverbtis aitrios dujos. Fermeris vėliau suprato, kad šios dujos leido normaliai kvėpuoti už durų stovinčiai moteriai, kuri rengėsi įeiti į vidų. Ji tai ir padarė.

Antonijus, pamatęs visiškai nuogą moterį, tiesiog suakmenėjo. Vienas iš ekipažo narių, pamatęs vyriškio savijautą ir supratęs, kad eksperimentas gali žlugti, paėmė kempinėlę, pamirkė ją kažkokiame skystyje ir ėmė trinti įkalintojo kūną. Tai pašalino įtampą, Antonijus greitai atsipalaidavo. Tada ateivė moteris prisiartino prie vyro ir ėmė jį karštai glamonėti.

Toliau viskas vyko taip pat, kaip su paprasta Žemės moterimi, tik baigiantis lytiniam aktui ji ėmė leisti keistus garsus, kurie, kaip teigė Antonijus, priminė kiaulės kriuksėjimą! Šis kriuksėjimas viską sugadino, nes partneriui susidarė įspūdis, kad jis santykiauja su galviju. Po to moteris pasuko link durų, atsisuko į „nukentėjusįjį“, pirštu parodė į pilvą, o po to - į dangų.

Pasekmės

Į kamerą įbėgo „aptarnaujantis personalas“, vargšą fermerį išmetė lauk iš kosminio laivo, o jam iš paskos išmetė kelnes ir marškinius. Laivas iš karto pakilo aukštyn ir dingo danguje...

Antonijus Vilas Boasas po kiek laiko pajuto negalavimą. Jis kreipėsi į žinomą Brazilijoje gydytoją Olavą Fontę. Gydytojas pacientui nustatė spindulinės ligos simptomus.

Įdomu tai, kad 1958-ųjų m. vasario 22 d. Antonijus prisiminė ateivių laivo viduje buvusias tūrines nuotraukas ir jose pavaizduotus vaizdus. O Žemėje holografija buvo sukurta tik po dviejų dešimtmečių! Fermeris dar prisiminė: „Visi ekipažo nariai ant krūtinės turėjo raudonos spalvos diską, kuris periodiškai imdavo švytėti“. Tiesa, švietė ne pats diskas, jis tik atspindėjo kažkokį išorinį spindulius skleidžiantį prietaisą. Visi ekipažo nariai buvo apsirengę aptemtais kostiumais, pasiūtais iš storos pilkos spalvos medžiagos.

Antonijus dar prisiminė, kad patalpoje, kurioje įvyko lytinis kontaktas, stovėjo minkšta kušetė, kuri atrodė pagaminta tarsi iš putplasčio ir padengta pilka medžiaga.

Spaudos konferencija

Jaunam fermeriui nutikęs įvykis buvo toks neįprastas, netgi neįtikėtinas, kad Antonijus sutiko susitikti su žurnalistais tik po to, kai po šio įvykio buvo praėję keli mėnesiai. Susitikimas įvyko daktaro Olavo Fontės ofise.

Antonijus Vilas Boasas savo pasakojimą pradėjo nuo to, kad tuo metu, kai įvyko šis nepaprastas nutikimas, jam buvo 23 metai. Tuo metu jis gyveno savo fazendoje su jaunesniu broliu San Francisko de Sales miesto pakraštyje Minas Žeraiso valstijoje. Kiti šeimos nariai - tėvai ir trys seserys - gyveno netoliese.

Pirmą kartą ryškią šviesą nakties metu broliai pamatė 10 dienų iki aprašyto atsitikimo, t.y. 1957-ųjų m. spalio 5 d. Tą kartą šviesos spindulys apšvietė fazendą, o po to užgeso, nepadarydamas jokios žalos.

Praėjus 10-iai dienų, kaip jau buvo minėta, vėlyvą vakarą Antonijus dirbo traktoriumi. Staiga jis pamatė krentančią žvaigždę, kuri darėsi vis ryškesnė, kuo arčiau buvo žemė. Fermeris žurnalistams papasakojo: „Vos po kelių sekundžių žvaigždė pavirto į ryškų šviečiantį ovalą, kuris artėjo tiesiai link traktoriaus!“ Antonijus pabandė pasislėpti, tačiau šviečiantis ovalas nusileido 10-15 m atstumu nuo traktoriaus.

Pagrobimas

Iš tokio atstumo jaunas vyras galėjo gerai apžiūrėti nusileidusį kosminį aparatą. Jis buvo ovalo formos, ant jo buvo pritvirtinti ryškūs prožektoriai, iš kurių vienas skleidė ryškią raudoną šviesą. Visas aparatas buvo ryškiai apšviestas. Jis panašėjo į ištempto kiaušinio formą, pastatytą ant trijų atramų. Boasas dar prisiminė viršuje besisukantį prožektorių. Antonijus labai smarkiai išsigando, manydamas, kad iš šio susitikimo tikrai gero nebus! Jis iššoko iš traktoriaus kabinos ir leidosi bėgti, tačiau arimu bėgti buvo labai sunku. Po kelių sekundžių pajuto, kad jį kažkas bando sugriebti už rankos!

Iš tiesų, vienas mažaūgis ateivis buvo sugriebęs už rankos. Antonijus nesirengė taip paprasčiausiai pasiduoti ir stipriai pastūmė ateivį, kuris parkrito ant žemės. Tačiau jam į pagalbą atskubėjo dar trys tokie patys ateiviai, su kuriais Boasas jau nebepajėgė susidoroti. Visi keturi ateiviai pagriebė Antonijų už rankų ir kojų ir nutempė link ovalinio aparato. Tenai jam nuplėšė visus drabužius ir įstūmė į vidų.

Kosminio laivo viduje ateiviai pirmiausia paėmė truputį kraujo iš smakro, po to visą kūną ištrynė drėgna kempine. Tada belaisvis be ceremonijų buvo įstumtas į kitą kambarį, kuriame stovėjo tik viena kušetė. Apstulbęs fermeris kambaryje vienumoje išbuvo apie pusvalandį, kai pasigirdo kažkoks šnypštimas. Pasirodo, į kambarį ėmė plūsti aštraus ir šleikštaus kvapo dujos, nuo kurių Antonijus apsivėmė. Jam teko pasitraukti į patalpos pakraštį ir ištuštinti skrandžio turinį. Po tokio sukrėtimo, kurio tikslas buvo sudaryti sąlygas ateiviams kvėpuoti Žemės oru, belaisvis vėl kuriam laikui buvo paliktas vienas.

Suvedžiojimas

Praėjo nemažai laiko, Antonijus išgirdo atsidarančių durų garsą. Atsisukęs į jas, fermeris patyrė dar vieną šoką - į kambarį įėjo visiškai nuoga neaukšto ūgio moteris ir ėmė artintis link jo. Vyras teigia, kad moteris buvo aiškiai sumišusi, kai pamatė jo veido išraišką. Nors, kaip teigė Boasas, ši basakojė moteris buvo labai graži, nors jos išvaizda ir skyrėsi nuo Žemės moterų.

Jos plaukai buvo visiškai balti, tarsi nubalinti su vandenilio peroksidu, banguoti ir siekė pečius. Didelės mėlynos akys buvo tarsi prailgintos į šonus. Toliau viskas vyko pagal visiems suaugusiems žmonėms žinomą scenarijų. Išimtis buvo tik ta, kad vyro kūnas buvo trinamas kempine, pamirkyta skystyje. Sis skystis, tikriausiai, buvo afrodiziakas. Bent jau pats Antonijus Vilas Boasas pasakė, kad buvo „nekontroliuojamas seksas“! Jis anksčiau nebuvo patyręs nieko panašaus.

Viskas baigėsi ant jau minėtos kušetės. Vyras dar norėjo tęsti toliau, tačiau moteris buvo išvesta, o Antonijus suprato, kad buvo panaudotas kaip veislinis eržilas.