I.Diatlovo Perėjos Istorijoje Padėtas Taškas

Igorio Diatlovo vadovaujamos turistų grupės žūtis - vienas mįslingiausių ir šiurpiausių XX a. įvykių: 1959 m. žiemą Šiaurės Uralo kalnuose neaiškiomis aplinkybėmis žuvo devyni turistai. Po mėnesio gelbėtojai rado jų supjaustytą palapinę, o už puskilometrio nuo jos - penkis sušalusius kūnus. Likusiųjų kūnai buvo rasti tik gegužę. Beveik visi turistai buvo basi ir pusnuogiai, kai kurie patyrę mirtinas traumas. Taip ir liko neaišku, kas jiems nutiko, o hipotezių apie jų žūtį buvo daugiau negu faktų.

Nepaisant to, kad pavienių keliautojų ir turistų grupių žuvimas - ne unikalus reiškinys, I.Diatlovo grupės žūtis iki šiol domina tyrinėtojus, žurnalistus ir politikus. Devynių turistų mįslinga mirtis Rusijos Sverdlovsko srities šiaurinėje dalyje 1959 m. žiemą audrino daugybės žmonių vaizduotę. Rasti atsakymą į klausimą, kas nutiko keliautojams, bandė ir aukų giminės.

I.Diatlovo ekspedicija

Uralo kalnų šiaurinėje dalyje stūkso Cholatčachlio kalnas. Iki 1959 m. jo pavadinimas iš mansių kalbos buvo verčiamas kaip „Negyvoji viršūnė“, bet vėliau jį imta vadinti „Negyvėlių kalnu“. Dėl neaiškių priežasčių įvairiausiomis aplinkybėmis ant kalno yra žuvę daug žmonių. Viena paslaptingiausių tragedijų įvyko 1959 m. vasario 1-ąją.

Tą šaltą ir giedrą dieną 10-ies turistų grupė išvyko kopti į Cholatčachlį. Nors žygeiviai buvo dar studentai, kopimo į kalnus patirties jie jau turėjo. Grupei vadovavo labiausiai patyręs Igoris Diatlovas, kurio vardu vėliau ir buvo pavadinta perėja. Vienas iš dalyvių, Jurijus Judinas, jau kelionės pradžioje buvo priverstas grįžti namo - jam pradėjo stipriai skaudėti koją, todėl įveikti didelį atstumą jis nebūtų pajėgęs. Kaip paaiškėjo vėliau, ši netikėta bėda jam išgelbėjo gyvybę.

Taigi išvyko 9 žmonės - 7 vyrukai ir 2 merginos. Temstant ant kalno šlaito grupė pasistatė palapinę, pavakarieniavo ir sugulė miegoti. Reikia pasakyti, kad, tyrimo duomenimis, palapinė buvo pastatyta teisingai, laikantis leidžiamo pasvirimo kampo. O naktį įvyko kažkas, dėl ko visa grupė žuvo. Kai paaiškėjo, kad ekspedicija dingo, prasidėjo paieškos.

Negyvėlių kalnas

Trečiąją paieškų dieną lakūnas Genadijus Patruševas iš lėktuvo kabinos pamatė Diatlovo perėją ir žuvusius turistus. Įdomu, kad pilotas vietos viešbutyje atsitiktinai susipažino su I.Diatlovo grupės nariais jų lemtingo žygio išvakarėse. G.Patruševas puikiai žinojo, kokie pavojai gresia kopiant į garsųjį Cholatčachlį, todėl ne kartą bandė atkalbėti alpinistus nuo kopimo. Jis net bandė sudominti juos kitomis viršukalnėmis, darydamas viską, kad jie atsisakytų planuoto žygio. Tačiau visos jo pastangos buvo bergždžios.

Kai gelbėtojų brigada atsidūrė perėjoje, jų akims atsivėrė baisus vaizdas: palapinė buvo supjaustyta, o tolėliau gulėjo sušalę kūnai. Akivaizdu, kad studentai, genami kažkokios baimės, buvo priversti perpjauti ją peiliu, o paskui pusnuogiai galvotrūkčiais bėgti kalno šlaitu.

Atskirai reikia paminėti pėdsakų, kuriuos žuvusieji paliko perėjoje, tyrimą. Paaiškėjo, kad dėl nesuprantamų priežasčių I.Diatlovo grupės nariai kurį laiką bėgiojo zigzagais, o paskui vėl susirinko vienoje vietoje. Susidarė įspūdis, tarsi kas jiems nebūtų leidęs išsibėgioti į visas puses nuo gresiančio pavojaus. Jokių pašalinių objektų ar svetimų pėdsakų bei vykusių grumtynių ženklų perėjoje nebuvo rasta. I.Diatlovo grupės pėdsakai pakeliui į mišką dingsta. Taip pat buvo nustatyta, kad du studentai bandė įkurti laužą netoli perėjos. Jie kažkodėl buvo apsirengę vienais apatiniais ir veikiausiai sušalo. Netoli jų gulėjo ir pats Igoris Diatlovas. Ekspertų manymu, jis bandė prišliaužti prie palapinės, tačiau jam neužteko jėgų.

Mistika

Bet ir tai dar ne visos tragedijos mįslės.

Ant 6 žygeivių kūnų nebuvo rasta jokių sužalojimų, jie mirė nuo hipotermijos, tačiau trys likusieji patyrė fizines traumas.

Vieno turisto kaukolė buvo suskilusi, tačiau oda visiškai sveika, o to patyrus tokią traumą iš principo negali būti. Viena mergina buvo be akių ir liežuvio.

Tiriant I.Diatlovo ir jo palydovų žūtį buvo ištirti žuvusiųjų vidaus organai ir daiktai. Čia taip pat laukė nepaaiškinama paslaptis: ant odos ir ant daiktų ekspertai rado radioaktyviųjų medžiagų, kurių atsiradimo niekaip neįmanoma paaiškinti. Tuo metu Sovietų Sąjungos teritorijoje nebuvo vykdomi jokie branduoliniai bandymai. Buvo net keliama versija, kad dėl I.Diatlovo grupės žūties yra kaltas neatpažintas skraidantis objektas. Tokia prielaida tikriausiai buvo susijusi su tuo, kad per paieškų operaciją gelbėtojai matė kažkokius ugninius rutulius, skrendančius virš jų galvų. Be to, paskutinę 1959 m. kovo dieną vietos gyventojai 20 minučių stebėjo keistą reiškinį: dangumi judėjo didžiulis ugnies žiedas, paskui dingęs už vieno iš kalnų. Liudininkai taip pat teigė, kad žiedo centre netikėtai atsirado žvaigždė, kuri lėtai judėjo žemyn, kol dingo iš akiračio.

Šis paslaptingas atvejis suglumino ir taip jau įbaugintus vietos gyventojus. Jie kreipėsi į valdžios institucijas, kad būtų nuodugniai ištirta šio paslaptingo reiškinio kilmė. Tačiau kai partinius darbuotojus pasiekė gandai apie NSO versiją, buvo nuspręsta šios temos neliesti.

Žuvusių studentų fotojuostelėje tyrėjai rado paskutinį kadrą, sukėlusį daug ginčų. Jame užfiksuotos neaiškios kilmės šviesios dėmės tamsiame fone. Kai kas teigia, kad nuotrauka buvo padaryta išimant juostelę iš fotoaparato, kiti mano, kad kadras buvo padarytas tą akimirką, kai kažkuris iš žuvusiųjų pajuto artinantis pavojų.

Versijų gausa

Kadangi I.Diatlovo grupės žūtis labai sujaudino visuomenę, į tragedijos vietą atvyko kriminalistai. Jie aptiko daugiau nepaaiškinamų reiškinių. Kai kurios eglės, augusios miško pakraštyje, buvo apdegintos, tačiau jokio degimo šaltinio nebuvo nustatyta, tarsi į jas būtų buvęs nukreiptas kažkoks šilumos spindulys, taip keistai jas sudarkęs. Kitos eglės buvo sveikos, o sniegas prie jų net neaptirpo.

Detaliai išanalizavus visus įvykius, piršosi toks įvykių vaizdas: turistai basomis nubėgo apie 500 m, o tada juos pasiekė ir sunaikino kažkokia nežinoma jėga. Tyrėjų išvada apie „nežinomą ir nenugalimą jėgą“ pagimdė daugybę įvairiausių versijų.

Sąlyginai visas versijas galima suskirstyti į tris grupes: gamtinės (lavina, audra, kamuolinis žaibas), technogenines-fantastines (raketos sprogimas, vakuuminio ginklo bandymai, ateivių vizitas ir pan.) ir kriminalines (konfliktas tarp slidininkų, pabėgusių kalinių užpuolimas; plėšikaujantys vietos medžiotojai mansiai). Tačiau nė viena versija kritikos neatlaikė. I.Diatlovo vadovaujamos turistų grupės žūties byla buvo nutraukta.

Padėtas taškas

2019 m. Rusijos generalinė prokuratūra nutarė suburti naują tyrėjų grupę, kuri dar sykį peržiūrėtų nelaimės aplinkybes ir paskelbtų galutines išvadas. Baigusi formalų tyrimą, šių metų liepos 11-ąją prokuratūra paskelbė oficialią galutinę Diatlovo grupės žūties versiją: kaip pranešė Generalinės prokuratūros Uralo federalinės apygardos valdybos viršininko pavaduotojas A.Kurjakovas, devyni jaunuoliai žuvo dėl hipotermijos ir nuslinkusios lavinos.

„Grupė nuo palapinės atsitraukė per 50 metrų prie akmenų eilės. Tai yra natūrali užtvara nuo lavinos. Jie viską padarė teisingai... Bet kai jie apsisuko, palapinės nebematė. Matomumas siekė 16 metrų. O jie nutolo per 50 m.“ A.Kurjakovas sakė, kad prokuratūros darbuotojai atliko eksperimentą, kuris patvirtino, kad tokiomis sąlygomis buvo neįmanoma rasti palapinės. Jos nebeaptikę, alpinistai nusileido ir pamiškėje susikūrė laužą, tačiau tai jų neišgelbėjo - temperatūra galėjo siekti 40-45 laipsnius šalčio. Sulaužyti šonkauliai ir kiti sužeidimai atsirado patekus po lavina.

„Patikrinimas baigtas. Formaliai tai yra finalas. Tema baigta“, - sakė A.Kurjakovas.

Šaltinis: respublika.lt