Gyvūnų terapija: katės gydo skausmą, šunys veikia kaip antidepresantas

Norite šaltą vakarą prisiglausti prie kažko švelnaus ar pūkuoto? O gal tiesiog pasiguosti dėl nevykusio pirmadienio ar bjauraus oro? Tokiais atvejais jūsų geriausiu draugu gali tapti mylimas augintis. Jis niekada jums nepasakys, kad dėl blogų minčių kaltas tik jūs pats ar, kad gana niurzgėti.

Paskutiniai užsienio mokslininkų tyrimai įrodė, kad kačių ir šunų šeimininkai vidutiniškai gyvena 4— 5 metus ilgiau nei likusioji žmonijos dalis. Gyvūnai vis dažniau pripažįstami kaip visaverčiai gydomojo proceso dalyviai. Jie padeda įveikti stresą, baimes, skausmą ir įvairias ligas.

Katės – skausmo gydytojos

Apie kačių ir žmogaus sveikatos ryšį kalbama labai daug metų. Jau nuo antikos laikų žmonės intuityviai jautė, kad katės turi gydomąją galią ir mielai su jomis „dalindavosi“ savo ligomis. XX a. buvo paskelbta daug mokslinių publikacijų, kuriose galima rasti įvairių tyrimų rezultatus, kur kalbama apie kačių poveikį sveikatai.

Tad kuo gi katės taip padeda mūsų sveikatai? Katės murkimas ir šiluma padeda atsiplaiduoti. Murkdama katė skleidžia nuo 20 iki 50 hercų dažnio garsus. Šis dažnis stabilizuoja nervų sistemą, mažina sąnarių ir galvos skausmus, gerina kraujotaką, slopina vidaus organų uždegimą, greitina žaizdų gijimą. Katės glostymas žmogui gerina nuotaiką bei sukelia teigiamas emocijas. Šiaurės Karolinos mokslininkai ištyrė, kad katės murkimas sustiprina kaulus net 20 proc.

Katės tiksliai nustato, kada sunegaluoja šeimininkas. Jos niekada nepradės žaisti su sunkiai sergančiais ligoniais, bet ilgai gulės šalia jų, darys letenėlėmis masažą. Žodžiu, bandys padėti. Jei pacientą buvo ištikęs širdies priepuolis, insultas ar daryta sunki operacija ir jėgų sugrąžinimui reikės daugiau laiko, „namų daktaras“ visada bus šalia. Jei augintinės nemylite, galite iš jos „daktariškų“ paslaugų nesitikėti – katė nenorės jums pagelbėti.

Jei sergate ar negaluojate, katė dažnai bando susirangyti jums ant kelių arba skaudamos vietos. Mokslininkai nustatė, kad kiekvienas gyvas padaras turi savo biolauką, kuris keičiasi priklausomai nuo savijautos. Žmogaus ir gyvūno bendravimo metu jų auros rezonuoja ir sveika katė „išlygina“ nesveikuojančio šeimininko organo svyravimus. Taip keturkojis draugas mažina skausmą ir gali padėti išgydyti skaudamas vietas.

Mokslininkai kačių „gydomąją praktiką“ sieja su jų energijos ypatumais. Pastebėta, kad katės mėgsta gulėti ant televizorių, šaldytuvų, kompiuterių – prietaisų, kurie skleidžia neigiamas elektromagnetines bangas. Kuo didesnis šių svyravimų lygis, tuo laimingesnė katė: jos energetinei sistemai reikalingas neigiamas spinduliavimas.

Kolumbijos vaikų aplinkos sveikatos centro mokslininkai ištyrė, kad vaikai, turintys namuose katę, daug rečiau serga astma. Tai yra todėl, kad šie vaikai turi žymiai daugiau antikūnių nei vaikai, neturintys namuose katės.

Seniai žinoma, kad katės glostymas normalizuoja kraujo spaudimą: padidina per žemą ir pažemina per aukštą, tad mažėja ir infarkto rizika.

Užsienio šalyse sparčiai populiarėja kačių terapijos centrai, kuriuose žmonės už tam tikrą mokestį gali ateiti pažaisti su šiais gyvūnais, paglostyti ir pamyluoti.

Terapija šuns draugijoje

Šuo laikomas ištikimiausiu žmogaus draugu. Priešingai nei katėms, šunims nuolat reikia draugijos, dėmesio ir bendravimo. Už tai jie atsidėkoja besąlygiška meile ir atsidavimu.

Šunų terapijai, dar kitaip vadinama dogoterapijai, pasitelkiami specialiai apmokyti šunys, kurie turi būti švelnūs, draugiški, noriai bendraujantys, protingi, lengvai valdomi. Šiems šunims keliami ypatingai aukšti reikalavimai, kadangi jie dirba su depresija, autizmu ar psichikos ligomis sergančiais pacientais.

Visgi, „terapeutą“ galime turėti ir savo namuose. Svarbiausia, kad šuo neštų mums geras emocijas, nebūtų agresyvus ir piktas.

Jau seniai buvo pastebėta, kad šunys turi unikalią savybę – jie užuodžia vėžį. Užfiksuota nemažai mokslininkų tyrinėjimų ir žmonių istorijų, kuomet šie gyvūnai iš atpažįsta piktybinius auglius. 2010 m. lapkritį atlikto japonai atliko tyrimą su Labradoro retriveriais, kurio rezultatai parodė, kad šunys geba užuosti vėžį žmonių iškvėpto oro ir fekalijų mėginiuose. Mokslininkų teigimu, vėžio cheminiai junginiai cirkuliuoja po visą kūną, kas leidžia atlikti testus, kol liga nėra pažengusi.

Prieš keletą metų buvo atkreiptas dėmesys, kad keturkojai draugai užuodžia kiaušidžių vėžį. Vokiečių mokslininkų tyrimai parodė, kad šunys gali diagnozuoti ir plaučių vėžį. Ir visai neseniai tapo aišku, kad jie gali aptikti odos, pūslės, žarnų, krūtų vėžį. Gyvūnai užuodžia chemines medžiagas, kurias skleidžia sergančio žmogaus organizmas.

Prieš 30 metų JAV buvo įkurta Delta draugija, kurios pagrindinis tikslas – žmogaus ir gyvūno tarpusavio santykis ir įtaka sveikatai. Specialiai apmokyti šuneliai nuolat padeda pacientams ligoninėse, sanatorijose, senelių ir vaikų namuose bei kitose gydymo įstaigose. Po ilgų stebėjimo metų, įstaigos specialistai priėjo prie išvadų:

Šunys padeda vaikams įgyti pasitikėjimo savo jėgomis, ugdo kantrybę, tolerantiškumą bei empatiškumą;
Vyresnio amžiaus žmonės, turintys keturkojį draugą, lengviau susitvarko su kasdiene veikla ir buitimi, nei neturintys;

Atsakomybė už šunį išvaduoja izoliuotus žmones nuo rutinos, padeda išvengti depresijos, suteikia jėgų siekti įvairius tikslus;

Žmogus glostydamas šunį atsiplaiduoja, todėl sumažėja kraujo spaudimas bei pagerėja širdies veikla;
Žmonių turinčių namuose šunį, cholesterolio kiekis organizme yra mažesnis nei neturinčių;

Šunys paspartina gijimą ir reabilitaciją po sunkių operacijų, skatina psichikos ligonių socializaciją, padeda sergant Dauno sindromu, neuroze, cerebriniu paralyžiumi, autizmu, išsėtine skleroze, Parkinsono, Alzheimerio ligomis, epilepsija, esant psichologinio pobūdžio sutrikimams.

Šunys skleidžia stiprią gydomąją energiją. Kaip ir katės, jie gydo biolauku. Bendraudami jie atiduoda dalį savo energijos. Todėl bendravimas su šunimi puikiai veikia kaip natūralus antidepresantas.

Priešingai nei katės, šunys mėgsta ilsėtis tose vietose, kur teka teigiama ir gera energija. Todėl drąsiai galite statyti lovą toje namų dalyje, kur mėgsta miegoti šuo.

Žirgų terapija

Ši terapija ypatingai rekomenduojama žmonėms turintiems judėjimo sutrikimų. Jodinėti yra sveika, nes žirgas risnoja labai ritmingai, o žmogaus eisena taip pat yra ritminga. Šis panašumas veikia žmonių smegenis ir taip judesiai lengviau fiksuojami atmintyje ir įsimenami.

Žirgų terapija vadinama – hipoterapija. Ši mankšta puikiai tinka ne tik žmonės, turinties judėjimo negalią, bet tiesiog nuovargiui po sunkios darbo dienos įveikti. Hipoterapija taip gerina virškinimą, stiprina nervų sistemą, skatina bendravimo jausmą.

Jei neturite jokių sveikatos problemų vis vien galite išmėginti žirgų terapiją, tai puikus būdas išmokti suvaldyti emocijas ar tiesiog stiprinti nugarą.

Akvariumas namuose

„Travelodge viešbučių tinklas Jungtinėje Karalystėje siūlo klientams atsipalaiduoti kambariuose su akvariumu. Tai auksinių žuvelių terapija. Tyrimai rodo, kad 63 proc. šalies gyventojų prastai miega dėl patirtų stresų, o 58 procentai patvirtino, kad žiūrėjimas į akvariume plaukiojančias žuvytes prieš miegą padeda šią problemą išspręsti. Daktaras Mugfordas sako, kad ji teigiamai veikia žmogaus emocijas ir padeda atsipalaiduoti“, – rašoma žurnale Lietuvos sveikata.

Ramiai tyvuliuojantis vanduo ir iš lėto plaukiojančios žuvys ramina nervų sistemą ir padeda atsipalaiduoti.

Nenustebkite, jei vieną dieną gydytojas vietoj vaistų pasiūlys jums įsigyti kačiuką, šuniuką ar tiesiog įsirengti namuose akvariumą. Nebijokite tokių gydymo priemonių – gyvūnų intuicija nėra tik mitas. Tai moksliniais faktais pagrįsti sugebėjimai.