Terapija gali padaryti prostatos vėžį pavojingesnį

Tyrėjai padarė išvadą, kad standartinė hormonų terapija, kuri taikoma gydant sergančiuosius prostatos vėžiu, kartais gali priversti naviką plisti arba pasireikšti pakartotinai.

Hormonų terapija androgenų koncentracijai mažinti paprastai būna taikoma labiausiai paplitusio prostatos vėžio tipo - adenokarcinomos -atvejais, kai navikas ankstyvos stadijos. Terapija sumažina vyriškų hormonų androgenų sekreciją, o tai ir gali stimuliuoti naviko didėjimą, tačiau kartais vėžines ląsteles pasidaro atsparios terapijai ir gali pavirsti daug pavojingesnio naviko - neuroendokrinimo vėžio - ląstelėmis. Neuroendokrininis prostatos vėžys gerokai agresyvesnis, greitai plinta ir yra atsparus net chemoterapijai, - aiškina JAV tyrėjai iš Cedars-Sinai klinikos Los Andžele.

Tyrėjai nustatė, kad apie 25 proc. sergančiųjų adenokarcinoma po hormonų terapijos, kuri nukreipta į androgenus, susiformuoja neuroendokrininis prostatos vėžys, nors ir neuroendokrininio tipo vėžio ląstelių aptinkama tik 1 proc.

Per bandymus su laboratorinėmis pelėmis tyrėjai nustatė, kad hormonų terapija ląstelėse, kurios apgaubia vėžines ląsteles, padidino aminorūgšties glutamino koncentraciją, o tai vėžiui yra tarsi degalai.

Panašų mechanizmą tyrėjai aptiko tarp žmonių-tie, kurie sirgo neuroendokrininiu prostatos vėžiu, turėjo didesnę glutamino koncentraciją.

Sergantiesiems vėžiu, kuriems taikoma hormonų terapija androgenų koncentracijai mažinti, reikėtų daryti reguliarius kraujo tyrimus glutamino koncentracijai nustatyti ir stebėti, ar vėžys nesikeičia į neuroendokrininę naviko formą.

J Clin Invest, 2018; 128:4472-84