Louis Le Prince‘o dingimo mįslė

Louis Le Prince҆as (Louis Aime Augustin Le Prince) - nepaprastai ryški ir talentinga XIX amžiaus pabaigoje gyvenusi asmenybė. Kinematografijos istorijos tyrinėtojams labai keistai ir nepelnytai atrodo tas faktas, kad šio žmogaus vardas mūsų amžininkams beveik nežinomas. Juk Loui Le Louis Le Prince҆ą galima vadinti kinematografo tėvu ir pradininku.

Būtent jį, o ne Tomą Edisoną ar brolius Liumjerus, nes Le Prince҆as pirmasis sukonstravo kino kamerą su vienu objektyvu, kuria popieriaus juostoje buvo galima išsaugoti scenas su judančiais vaizdais. Ir jis pirmasis pasaulyje nufilmavo filmus: „Roundhay sodo scena“, „Transporto judėjimas per Leeds҆o tiltą“ ir „Akordeonininkas“.

Žinoma, šiuos darbus pavadinti filmais galima tik sąlyginai - tai trumpos, vos keletą sekundžių trunkančios gatvės scenos ir viena scena, kurioje dalyvavo Le Prince҆o šeimos nariai. Šios scenos buvo nufilmuotos 1888 metais, o pirmieji brolių Liumjerų ir Tomo Edisono darbai buvo nufilmuoti 1895 metais, t. y. septyniais metais vėliau.

Louis Le Prince҆o biografija mažai ištyrinėta, iki mūsų dienų apie jo gyvenimą išliko labai mažai informacijos. Panašu, kad tai buvo labai uždaro būdo žmogus, visą laiką skyręs išradimams.

Galimas dalykas, jos šis genijus būtų galėjęs išgarsėti ir palikti memuarus su detaliu savo išradimo ir gyvenimo aprašymu, jeigu 1890 metų rugsėjo mėnesį nebūtų paslaptingai dingęs.

Louis Le Prince҆as grįžo į Prancūziją iš kelionės po JAV, kur viešai demonstravo savo filmus. Išradėjas rengėsi užpatentuoti savo kino kamerą, todėl planavo artimiausiu metu vėl keliauti į JAV, šį kartą su visais reikalingais aprašymais ir brėžiniais.

Tarp šių kelionių jis aplankė savo brolį Dižone. 1890 m. rugsėjo 16 d. Le Prince҆as sėdo į traukinį Dižonas-Paryžius, kuriuo turėjo grįžti namo. Daugiau vyro niekas nematė. Jis iš traukinio dingo nepaaiškinamu būdu. Paryžiuje buvo pastebėta, kad jo kupė tuščia, nėra nei paties išradėjo, nei jo bagažo.

Nė vienas keleivis ar palydovas nematė, kad Le Prince҆as būtų išlipęs kokioje stotelėje pakeliui į Paryžių. Kelionės metus jis netgi nebuvo išėjęs iš kupė apsilankyti bufete. Išradėjo bagaže buvo filmavimo įranga ir daugybė brėžinių. Visa tai dingo be pėdsakų kartu su pačiu vyru.

Kupė nebuvo aptikta jokių smurto pėdsakų. Langai buvo gerai uždaryti, o tai reiškia, kad Le Prince҆as negalėjo iš traukinio pasišalinti, slapta išlipdamas per langą.

Policija buvo pasimetusi, kėlė įvairias žmogaus dingimo versijas, tačiau nė viena jų nebuvo patvirtinta. Iki šių laikų trys versijos laikomos pačiomis realiausiomis.

1. Savižudybės versija. Ko gero, tai labiausiai neįtikėtina versija, tačiau tiriant šį keistą dingimą buvo bandoma bent už kažko užsikabinti. Kažkas iškėlė prielaidą, kad Le Prince҆as naktį slapta išėjo iš kupė, kad jo niekas nepamatytų, vienoje stotyje išlipo iš traukinio ir nusižudė. Atseit, buvo
motyvas - išradėjas buvo ties bankroto riba.

Tačiau ši prielaida prieštarauja sveikam protui. Juk Louis Le Prince҆ netrukus turėjo gauti patentą, kas būtų gerokai pataisę jo situaciją.

Yra dar viena versija apie „idealią savižudybę“. Le Prince҆o brolio anūkas kino istorikui Žoržui Potonjė pasakojo, kad jo senelio brolis ne kartą buvo užsiminęs apie tai, kad žino puikų savižudybės būdą, kurį panaudojus jo kūnas niekada nebus surastas. Tačiau pats Potonjė abejoja dėl savižudybės fakto.

2. Pabėgimo versija. Pati egzotiškiausia. Buvo iškelta prielaida, kad uždaro būdo išradėjas nenorėjo jokio triukšmo, susijusio su jo asmeniu, kad gauti patentą jį įkalbinėjo giminaičiai -patys norėdami pasipelnyti iš genialaus išradimo ar paprasčiausiai vadovaudamiesi pragmatiškumu ir norėdami gero savo nepraktiškajam giminaičiui.

Norėdamas išvengti artimųjų spaudimo, Le Prince҆as inscenizavo savo paslaptingą dingimą, o pats paprasčiausiai pabėgo iš šalies ir likusį gyvenimą nugyveno ramiai ir niekam nežinomas.

3. Trečioji versija yra pati populiariausia ir iki šiol laikoma pačia artimiausia tiesai. Nors ji niekada nebuvo patvirtinta jokiais faktais. Ši versija skelbia, kad Louis Le Prince҆ą kažkokiu gudriu būdu pašalino jo konkurentas Tomas Edisonas.

Jam Le Prince҆o dingimas tikrai buvo naudingas, nes jis pats ėjo tuo pačiu keliu ir norėjo tapti pirmuoju patento savininku. Juo ir tapo, kai 1895 metais užpatentavo kinetoskopą, kurio veikimo principas lygiai toks pats, kaip ir Louis Le Prince҆o kameros. Tokiu būdu kinematografijos tėvo titulas atiteko Tomui Edisonui.