Patarimai, kaip atsikratyti liamblijų?

Kas yra liambliozė?

Tai organizmo užteršimas paprasčiausiais vienaląsčiais parazitais liamblijomis. Liamblijų cistos (taip vadinasi laikina pirmuonių egzistavimo apsauginiame burbuliuke forma) patenka į žmogaus organizmą per maistą (dažniau daržoves, vaisius, žalumynus), vandenį, nešvarias rankas ar namų apyvokos daiktus (rankšluosčius, žaislus ir t.t.). Šis susirgimas yra užkrečiamas, todėl neretai pasitaiko visos šeimos problemų. Be to, jis gana paplitęs tarp vaikų.

Per burną patekę į žmogaus skrandžio ir virškinimo traktą cistos pereina į aktyvią formą, ir liamblijos pradeda greitai daugintis (ypač žmonėms su sumažėjusiu skrandžio sulčių rūgštingumu). Specialiu prisisiurbiančiu disku jos prisitvirtina prie žarnyno gleivinės ir dirgina ją. Dažniausiai liamblijos veisiasi dvylikapirštėje žarnoje, aukštuose plonosios žarnos skyriuose, tulžies latakuose, kepenų takuose. Sutrinka organo, kuriame įsitaisė liamblijos, veikla.

Pavyzdžiui, jei liamblijos būna žarnyne, dažniausiai atsiranda skausmai viršutinėje pilvo dalyje; jei liamblijos būna kepenyse, skausmai atsiranda dešiniajame šone arba bambos srityje. Pasitaiko ir galvos svaigimas, urzgimas pilve, pilvo pūtimas, pykinimas, raugulys, rėmuo, vidurių užkietėjimai, kuriuos keičia viduriavimai. Sergant liamblioze, būdingos riebalingos ir gleivingos bespalvės (arba šviesiai geltonos) ekskrementų masės.

Kai liamblijos migruoja iš viršutinių žarnyno skyrių į apatinius, pavyzdžiui, į storąją žarną, parazitai keičia savo formą ir iš judrių vėl pasidaro nejudriais. Tai veda prie ligos pasireiškimo pokyčių, simptomai darosi ne tokie ryškūs. Todėl liamblijų sukelti enterokolitai ir kolitai būna vangūs ir paprastai neryškūs. Jie neturi aiškių simptomų, pagal kuriuos gydytojai galėtų greitai diagnozuoti šiuos susirgimus ir atskirti juos nuo kitos kilmės virškinimo trakto susirgimų. Sergant liambliniu cholescistitu, į tulžies pūslę ir jos latakus patekę parazitai gali per limftakius patekti į kasą, iš ten su krauju ir limfa nukeliauti į bendrą kraujotakos ratą ir vėl sugrįžti į tulžies pūslę bei kepenis.

Dėl to šiuose organuose gali atsirasti uždegimų.

Pavyzdžiui, dėl kasos fermentų gamybos problemų sutrinka normali maisto virškinimo žarnyne fiziologija. Sumažėja skrandžio sulčių rūgštingumas, tai menkina jo gynybinę funkciją. Pasitaiko liambliniai hepatitai, kai sukietėja ir padidėja kepenys. Tokiais atvejais sumažėja tulžies gamyba, dėl to sumažėja jos gebėjimas įsiurbti riebalus (štai kodėl išmatos būna «riebios»), organizme sutrinka riebaluose tirpstančių vitaminų A, E, D, k įsiurbimas. Tokiu būdu apsigyvenusios viename ar dviejuose organuose liamblijos sutrikdo viso skrandžio ir virškinimo trakto veiklą.

Be to, parazitai daro alergizuojantį poveikį visam organizmui: ligoniui atsiranda niežulys, dilgėlinė, laikosi subfebrili temperatūra (šiek tiek padidėjusi) temperatūra. Jų toksinis poveikis gali sukelti asteniją, mieguistumą, silpnumą, galvos skausmus. 10-15 % liamblijomis užsikrėtusių ligonių dėl parazitų invazijos į apendiksą išsivysto kirmėlinės ataugos uždegimas.

Išsiskirdamos su išmatomis, cistos yra gana atsparios išorinėje aplinkoje, pavyzdžiui, vandenyje jos gali išlikti gyvybingos iki 5 savaičių! Nesilaikant sanitarijos reikalavimų, liamblijomis galima užsikrėsti ne kartą. Todėl liambliozės gydymas neįmanomas be itin griežto sanitarinių taisyklių laikymosi, ypač vaikams.

Etapinis ir kompleksinis gydymas

Fitoterapija turi daug galimybių kovoti su parazitais. Tokiuose augaluose, kaip bitkrėslės, kiečiai, kraujagyslės, debesylai, beržų pumpurai ir lapai, juodųjų tuopų pumpurai, takažolės, smiltyniniai šlamučiai, ajerai, ugniažolės, meškauogės, ąžuolų žievė, taip pat moliūgų ir arbūzų sėklose yra aktyviai parazitus naikinančių medžiagų. Skirtingai nuo cheminių vaistinių preparatų, pasižyminčių padidėjusiu toksiškumu, vaistiniai augalai organizmą veikia švelniai. Norintiems gydytis vaistiniais augalais galima pasiūlyti tokią kovos su liamblijomis schemą.

Pirmame gydymo etape reikia pašalinti parazitus, likviduoti jų toksinį poveikį ir sustiprinti gynybines organizmo jėgas. Šio etapo trukmė - nuo 2 iki 4 savaičių, priklausomai nuo pakenkimo laipsnio.

Patikrinta liaudiška priemonė nuo liambliozės yra paprastųjų bitkrėslių žiedai. 3-5 žiedus 2-5 minutes kramtyti savaitę kas vakarą, užgeriant nedideliu kiekiu šilto vandens. O rytais tuščiu skrandžiu gerti 1/4 valgomojo šaukšto moliūgų, arbūzų ar linų sėmenų aliejaus (būtinai - šalto spaudimo). Palaipsniui dozę didinti, pirmos savaitės pabaigoje ji gali pasiekti 3 valgomuosius šaukštus (suvartoti visą dozę iš karto nepavojinga, bet kai kuriems žmonėms tai sukelia pykinimą).

Stipri parazitus naikinanti priemonė gali būti toks metodas. Kartieji kiečiai, bitkrėslių žiedai, ąžuolų ir šaltekšnių žievė - kiekvieno džiovinto susmulkinto ingrediento paimti po 1/4 arbatinio šaukštelio, kad susidarytų 1 arbatinis šaukštelis mišinio. Jį užpilti 200 ml verdančio vandens iš vakaro, palaikyti per naktį. Ryte nukošti ir tuščiu skrandžiu išgerti 100 ml, o vakare - likusią pusę stiklinės. Paskui gultis į lovą, ant dešinio šono uždėti šiltą šildyklę, laikyti 30-40 minučių. Tai padeda šalinti liamblijas iš tulžies latakų ir kepenų. Paskui išgerti 50-100 ml druskingų laisvinamųjų (pavyzdžiui, 25% magnio sulfato tirpalo), užgeriant rūgščiu spanguolių, bruknių ar putinų antpilu. Tuštinantis iš žarnyno pasišalins ir parazitai.

Atlikti tulžies pūslės ir žarnyno valymą kas 6-7 dienas taip: tuščiu skrandžiu išgerti nuo 50 iki 100 ml 25 % magnio sulfato tirpalo arba 30-50 % sorbito tirpalo. Paskui per 2 valandas išgerti 0,5 I virinto vandens. Visai ištuštinus žarnyną dieną laikytis iškrovos dietos, kurią sudaro virti ryžiai, keptos daržovės, vaisiai ir daug vandens.

Siekiant normalizuoti tulžies pūslės ir tulžies latakų funkcijas, kartu vartoti tulžies išsiskyrimą skatinančias vaistažoles ir preparatus. Paimti po 2 dalis beržų pumpurų ir kraujažolių, 3 dalis medetkų žiedų, 1 dalį ugniažolių žolės. Galima dar pridėti po 2 dalis kitų «kepenims palankių» augalų - kiaulpienių šaknų, kukurūzų purkų, smiltyninių šlamučių žiedų. 1 arbatinį šaukštelį mišinio užpilti stikline verdančio vandens, palaikyti 30 minučių, kad nusistovėtų. Vartoti po 1/4 stiklinės 4 kartus per dieną, likus 20 minučių iki valgio.

Jei ligonį vargina nemalonūs pojūčiai dešiniajame šone, pilvo pūtimas, gurgimas, spastiniai skausmai, galima rekomenduoti mišinį, kurį sudaro mėtų lapai, pankolių lapai, krapai, anyžių lapai (po 2 dalis), 1 dalis valerijonų šaknų. Užplikyti ir vartoti kaip anksčiau minėtą mišinį.

Šiuos antpilus galima derinti su paruoštais vaistiniais preparatais, kurie tradiciškai naudojami tulžies gamybos stimuliavimui - cholemzin, sinibor, allochol, taip pat tulžies išskyrimo stiprinimui - chologon, sibektan, tanacechol.

Toksinams organizme surišti ir šalinti vartojami enterosorbentai - polifepan, enterosgel, polisorb, belosorb arba smektą 3-7-10 dienų (priklausomai nuo intoksikacijos stiprumo). Vaikams 1 arbatinį šaukštelį sorbento miltelių arba granulių, suaugusiems - 1 valgomąjį šaukštą, išmaišyti stiklinėje vandens ir vartoti nuo 1 iki 3 kartų per dieną. Jei toksinis parazitų poveikis yra labai stiprus, prieš naktį galima daryti mikroklizmas su linų sėmenų aliejumi - 1 valgomasis šaukštas aliejaus + 100 ml vandens. Mišinį suplakti, kad susidarytų vienalytė suspensija, ir įvesti į tiesiąją žarną. Išangę uždengti marliniu tamponu ir pasistengti sulaikyti klizmą iki ryto.

Gydant stiprią intoksikaciją, kurią lydi silpnumas, galvos svaigimas, pykinimas, savaitę kartu su aliejaus įvedimu daryti klizmas su tokiu tirpalu: į 250-500 ml vandens įdėti kelis silicio akmenėlius, įpilti 1 valgomąjį šaukštą obuolių acto ir 1 valgomąjį šaukštą druskos, laikyti per naktį. Klizmas geriau daryti 2 kartus: ryte ir vakare.

Nustatyti toksinio parazitų poveikio laipsnį, sorbentų vartojimo trukmę, fermentų naudojimo tikslingumą gali tik gydytojas. Svarbus vaidmuo, kovojant su liamblijomis, tenka mitybai. Liamblijų dauginimąsi slopina sorbentų savybių turintys produktai, taip pat daug vitaminų ir mineralinių medžiagų turintys produktai. Tai ryžių ir perlinių kruopų košės, sėlenos, kepti obuoliai, kriaušės, svarainiai, džiovinti vaisiai, bruknės, spanguolės, augalinis aliejus, troškintos daržovės. Liamblijos bijo aktyvių šviežio krieno medžiagų. Naudinga ridikų, griežčių, morkų, aguročių, burokėlių tyrė, taip pat gėrimas iš trūkažolių šaknų.

Šie augalai gerai veikia kepenis, slopina uždegimą, neutralizuoja toksinus. Tuo tarpu angliavandenių, ypač lengvai įsisavinamų cukrų, kiekį, gydant liambliozę, reikia gerokai apriboti.

Antrasis kovos su liamblioze etapas - vienas ar du antiparazitinio gydymo kursai.

Prieš pradedant šį gydymą, storasis žarnynas išplaunamas virintu, lengvai parūgštintu kambario temperatūros vandeniu (1,5-2 I).

Gydymui galima naudoti bet kurią iš pirmame etape naudotų priemonių. Arba pasinaudoti paprastu receptu: lygiomis dalimis sumaišyti karčiuosius kiečius ir bitkrėslių žiedus. 1 arbatinį šaukštelį mišinio užplikyti verdančiu vandeniu, palaikyti 30 minučių, kad nusistovėtų. Gerti šiltą kursais 14 dienų (pertrauka 7 dienos) 3-4 kartus per dieną, likus 30 minučių iki valgio.

10-15 dienų galima naudoti moliūgų aliejų: vartoti po 1 valgomąjį šaukštą 2-3 kartus per dieną. Arba valgyti moliūgų sėklas, kurios turi stiprių antihelmintinių savybių. Be to, jos yra puikus mineralinių medžiagų, kurių įsisavinimas sumažėja dėl parazitų buvimo, šaltinis. Priklausomai nuo amžiaus 10 dienų vartoti po 30-50 g ar 75-100 g sėklų 1 kartą per dieną, likus pusvalandžiui iki valgio.

Trečiajame liambliozės gydymo etape reikia toliau stengtis sukurti sąlygas, kurios neleistų daugintis parazitams žarnyne, ir stiprinti imunitetą. Tuo laikotarpiu taip pat labai svarbi yra mityba. Rekomenduojama kasdien vartoti burokėlių salotas ir burokėlių, bruknių, spanguolių nuovirus.

2-3 savaites galima vartoti beržų pumpurų nuovirą (1 arbatinį šaukštelį pumpurų užpilti stikline verdančio vandens, pavirti 15 minučių, palaikyti 1 valandą, kad nusistovėtų, vartoti po 2-3 valgomuosius šaukštus 3-4 kartus per dieną) arba meškauogių nuovirą (1 arbatinį šaukštelį meškauogių užpilti stikline verdančio vandens, vartoti po 1/4 stiklinės 4 kartus per dieną). Tačiau abiejų šių priemonių negalima vartoti žmonėms, segantiems ūminėmis inkstų ligomis.

Antiparazitinį augalinių priemonių poveikį sustiprina 20 % bičių pikio tinktūros vartojimas - po 5 lašus su 30 ml vandens 2 kartus per dieną. Vartoti 2 mėnesius.

Siūloma gydymo taktika, kaip rodo fitoterapijos praktika, duoda 92-94 % efektą. Tai patvirtina parazitologinis tyrimas, kuris atliekamas, praėjus 2-3 mėnesiams nuo gydymo pradžios. Bet čia nusiraminti nereikėtų: liamblijos yra labai gyvybingos, todėl, nesilaikant griežtų sanitarijos reikalavimų, jos gali vėl prasiskverbti j organizmą. Tai neretai nutinka mažyliams. Todėl laboratorinį tyrimą dėl liamblijų organizme geriau atlikti dar kartą po 3-6 mėnesių. Jei reikės, gydymo kursą pakartoti.

Pabrėžiame, kad tai - liaudiški patarimai, neįrodyti mokslinėse laboratorijose. Tik išbandyti protėvių ir perduoti iš lūpų į lūpas ateities kartoms. Mūsų tikslas informuoti. Todėl paliekame jums teisę patiems spręsti, tikėti jais ar ne, o dar geriau pasitarkite su gydytoju, dėl galimo šalutinio poveikio.

Jei jūs žinote daugiau naudingų liaudiškų patarimų, pasidalinkite jais su mumis, prisijunkite ir rašykite bloge!

* „Paranormal.lt“ straipsniai skirti tik informaciniams ir švietimo tikslams ir nepakeičia profesionalių medicininių patarimų, diagnostikos ar gydymo. Visais klausimais apie savo sveikatos būklę visada pasitarkite su gydytoju.