Kaip atsirado vergovės sutartis

Pirmoji informacija apie Žemės užgrobėjus spaudoje ir televizijoje pasirodė, galima sakyti, atsitiktinai. Pateiksime ištrauką iš buvusio CŽV kapitono Bilo Robertsono, kuris pranešė žmonėms, kaip viskas iš tikrųjų buvo, paskaitos.

Nepriklausoma Didžiosios Britanijos televizijos žurnalistų grupė vykdė tyrimą, susijusį su XX amžiaus 7-ame dešimtmetyje dingusiais mokslininkais ir talentingais kariškiais. Visi galvojo, kad šie žmonės išvyko į kitas šalis uždarbiauti. Žurnalistai tai įvertino kaip protų nutekėjimą ir nusprendė išsiaiškinti, kokios priežastys juos privertė išvykti. Jie apklausė išvykusiųjų draugus ir artimuosius ir pastebėjo keistą dalyką: išvykusiųjų atsiųsti laiškai ir atvirukai buvo panašūs vienas į kitą. Nors braižas ir skyrėsi, tačiau stilius buvo vienodas, tarsi šie tekstai buvo parašyti, kažkam diktuojant. Po kiek laiko ryšys su išvykusiais žmonėmis visiškai nutrūkdavo (paranormal.lt).

Žurnalistai, surinkę medžiagą, parengė apie tai laidą. Netrukus ėmė plaukti televizijos žiūrovų laiškai, iš kurių žurnalistai sužinojo tai, kuo buvo labai sunku patikėti: pasirodo, kad Amerika ir Rusija jau seniai stato bendras bazes Mėnulyje ir Marse, todėl ir buvo reikalingi dingusieji žmonės. Žurnalistams netgi pavyko gauti iš kosminio laivo, skriejančio netoli Marso, filmuotą medžiagą. Netrukus žmogus, pateikęs šią medžiagą, buvo aptiktas negyvas savo automobilyje, jo kūne buvo gilios iki pat kaulų ir apanglėjusios žaizdos (greičiausiai, tai buvo lazerio spindulio poveikio pasekmė). Žurnalistai atsidūrė keblioje padėtyje, nes visa tai skambėjo labai fantastiškai, juo labiau, kad žmonės dar tik pradėjo žengti pirmuosius žingsnius į kosmosą, apie jokius skrydžius į Mėnulį, o juo labiau į Marsą, net kalbos nebuvo. Televizijos kanalas, nenorėdamas prarasti licencijos, paskelbė, kad visa tai buvo pokštas, o žurnalistai buvo atleisti iš darbo. Vėliau atleistieji žurnalistai, pasivadinę vienu bendru pseudonimu, parašė žinomą knygą „Alternatyva 003“.

1954 metais mus užgrobusiems ateiviams tapo aišku, jog, nežiūrint į jų keliamas kliūtis, žmonija vis vien pakils į kosmosą, ir su tuo teks susitaikyti. Žemės gyventojus teks priimti į Kosmoso koaliciją. Dėl šios priežasties ateiviai paskubėjo su Žemės valstybių vyriausybėmis sudaryti slaptą sutartį, kuria remiantis jie galėjo blokuoti kosminių technologijų vystymą ir skraidančių aparatų kūrimą nukreipė klaidinga kryptimi - į raketų kūrimą. Buvo uždarytos visos laboratorijos, kuriose buvo kuriami į skraidančias lėkštes panašūs aparatai, prasidėjo intensyvus raketų kūrimas. Pirmą kartą pasaulis apie tai sužinojo 1989 metų balandžio 26 dieną, kai slaptos tarptautinės vyriausybės ekspertas Viljamas Miltonas Kuperis (tuo metu jis buvo JAV vyriausybės karinis patarėjas) išsiuntė 536 „Kaltinimo peticijos“ kopijas kiekvienam JAV senato ir atstovų rūmų nariui. Nors peticija labai didelio atgarsio nesulaukė, tačiau ji sukrėtė tuos žmones, kurie su ja susipažino. Joje buvo paskelbti ne tik slaptos tarptautinės vyriausybės nariai (Zbignevas Bzežinskis, Henris Kisindžeris, Džordžas Bušas, Nelsonas Rokfeleris ir t. t.), bet ir buvo informuojama, kad dar 1954 metais JAV prezidentas Eizenhaueris pasirašė sutartį su pilkųjų civilizacija - didžianosiais ateiviais iš planetos, skriejančios aplink Betelgeizės žvaigždę Oriono žvaigždyne. Ateiviai pas mus atvyko didžiuliais kosminiais laivais, kuriuos Žemės astronomai iš pradžių palaikė asteroidais, ir išsilaipino Holomano KOP bazėje, o vėliau Edvardo bazėje, kur ir įvyko iš anksto sutartas prezidento Eizenhauerio susitikimas su nežemiškosios civilizacijos atstovais. Vėliau su jais sutartis sudarė ir kitos šalys, taip pat ir tuometinė Sovietų Sąjunga. Pagal šias sutartis vyriausybės gavo kai kurias pažangias technologijas mainais į leidimą ateiviams pasigrobti nedidelį skaičių žmonių savo tyrimams.

JAV prezidentas Eizenhaueris

Kaip rašo Kuperis, 1955 metais amerikiečiai suprato, kad ateiviai juos apgavo, nes žmonių grobimo mastai visoje planetoje tapo labai grėsmingi, jie tapo tiesiog sadistiški. Po tyrimų grąžinti žmonių kūnai būdavo subjauroti, juose nebūdavo kraujo, išpjautos vidaus sekrecijos liaukos, moterims nupjautos krūtys, kai kuriems žmonėms nuo viso kūno buvo nudirta oda. JAV vyriausybė pabandė vienašališkai nutraukti pasirašytą sutartį, tačiau po to, kai amerikiečių karinė oro eskadra mūšyje su ateiviais patyrė visišką pralaimėjimą, JAV vyriausybei teko atnaujinti nenaudingus santykius.

Dar viena konfrontacija įvyko 1969 metais, kai prieš ateivių žvėriškumus pasisakė mokslininkai, dirbę kartu su jais požeminėje laboratorijoje Dulcės bazėje JAV. Ateiviai mokslininkus paėmė įkaitais. Pasiųstas Delta būrys neteko 66 karių, JAV vyriausybė dvejus metus nebevykdė bendrų projektų su ateiviais, tačiau šiandien šis bendradarbiavimas vėl vyksta.

Apie ateivių planus informavo dar keletas žmonių, kuriems darbo reikalais teko susidurti ir bendradarbiauti su pilkaisiais ateiviais. Pavyzdžiui, apie tai papasakojo Fredas Stokmanas savo knygoje „Mes aptikome ateivių bazes Mėnulyje“.

Panašią informaciją pateikė ir Bredas Staigeris bei Robertas Grodinas. Šių planų esmė yra tokia: kadangi Žemei gresia neišvengiama ekologinė katastrofa, kurioje žmonija žus, ateiviai siūlo tris alternatyvas.

1. Panaudoti branduolinius sprogimus ir padaryti skyles stratosferoje, per kurias atliekos ir šilumos perteklius galėtų išeiti į kosmosą. Nors dėl to didžioji tačiau liks tik tiek
žmonių, kad jie negalės daryti poveikio ekologijai.

2. Kartu su ateiviais įkurti požeminių miestų ir tunelių tinklą, kuriuose galėtų būti priimti atrinkti visų kultūrų atstovai, kur jie galėtų išgyventi ir išsaugoti žmonių rasę. Likusius Žemės paviršiuje buvo siūloma palikti likimo valiai, akis į akį su katastrofa.

3. Pasinaudojant ateivių ir Žemės gyventojų technologijomis įkurti kolonijas išoriniame kosmose - iš pradžių Mėnulyje, o vėliau ir Marse, kuriose būtų apgyvendinti išrinktieji Žemės gyventojai.

Visi trys projektai numatė gimstamumo kontrolę, atliekant sterilizaciją ir užkrečiant žmones mirtį sukeliančiais mikrobais. Žmonių užkrėtimas ŽIV virusu - tai šių planų vykdymas.

Kaip teigia Viljamas Kuperis, žmonijai šiuose planuose skiriamas antraeilis vaidmuo: iš vienos pusės, žmonės yra puikūs enzimų (fermentų) donorai, be kurių ateiviai, kaip jie pranešė JAV prezidentui Eizenhaueriui, negali gyventi ir daugintis, iš kitos pusės - gera darbo jėga rankiniam darbui atlikti.

Vyriausybės, pasirašiusios sutartis su ateiviais, pasirinko du pastaruosius variantus, ir, kaip teigia Viljamas Kuperis, vien tik JAV teritorijoje už narkotikų verslo pinigus pastatyta daugiau kaip
100 giliai po žeme esančių objektų. Kelios gyvenvietės įkurtos Mėnulyje ir Marse. NASA vykdoma „Apollo“ programa buvo skirta tik nukreipti dėmesį ir nurašyti lėšas, kurios iš tikrųjų buvo skirtos gyvenviečių Mėnulyje statybai. Amerikiečių astronautas Bobis Grodinas, dalyvavęs „Apollo“ programoje, Mėnulyje matė šias gyvenvietes.

Jeigu būtų pasirinktas pirmasis variantas - branduoliniais sprogimais padaryti skyles stratosferoje - žmoniją iš karto būtų ištikęs galas, ką, tiesą pasakius, ir siekė ateiviai, nes pirmoji alternatyva numatė, kad žmonių skaičius mūsų planetoje sumažės 90 procentų. Gali būti, kad ateiviai anksčiau jau pasinaudojo vyriausybių ekologiniu neraštingumu ir panašius dalykus, kurie baigdavosi branduolinėmis katastrofomis Žemėje, yra rengę anksčiau.

Visos trys alternatyvos numatė kiekvieno planetos gyventojo kontrolę. Tuo tikslu Australijos sostinėje Kanberoje buvo pastatytas parlamento pastatas, tam skiriant ne vieną milijardą dolerių. Sis pastatas savo dydžiu lenkia visus kitus parlamentus pasaulyje. Ir tai yra šalyje, kurioje gyvena 24 milijonai gyventojų! Tačiau svarbiausias dalykas yra tai, kad šiame pastate yra įkurtas kompiuterių centras, su kuriuo turi ryšį visi pasaulio bankai ir kuriame kontroliuojamos visos sąskaitos pasaulyje, be to, didžiulėse duomenų bazėse saugoma informacija apie kiekvieną planetos gyventoją. Tuo tikslu kiekvienam žmogui suteikiamas asmens kodas.

Kuperio pateikiama informacija nors ir skamba fantastiškai, tačiau paaiškina daugelį nesuprantamų įvykių ir mūsų vyriausybių neprotingų poelgių, kurių dažnai negalima paaiškinti jokia logika. Pavyzdžiui, Kuperis teigia, kad nugalėti narkotikų verslą neįmanoma, nes šios piramidės viršūnė yra aukštesnėse už vyriausybę struktūrose, turinčiose tokias technologijas verslui apginti, kokių neturi nė viena valstybė. JAV prezidentas Džonas Kenedis pabandė išaiškinti narkotikų verslo atstovus savo vyriausybėje, tačiau už tai jam teko atsisveikinti su gyvybe. Slapta vyriausybė egzistuoja daugiau kaip 50 metų ir žinoma Bilderbergo savo klubo pavadinimu.

Jos būstinė įkurta Ženevoje. Ši vyriausybė tapo slapta nuo to momento, kai buvo įslaptinta informacija apie bendradarbiavimą su Žemės okupantais.

Klubas atlieka prižiūrėtojo funkciją, laiko žmones nežinioje, todėl yra duodami įsakymai nužudyti ar sukompromituoti:

- mokslininkus, aplenkusius savo laiką;

- išradėjus, padariusius epochinius išradimus;

- archeologus, iškasiusius ne tai, ką reikia;

- kontaktuotojus, užmezgusius kontaktus ne su tais.

Požeminiai objektai yra statomi ne vien tik JAV Dar Sovietų Sąjungos laikais Maskvoje buvo pastatytas požeminis miestas, kuriame gali gyventi 30 rūkstančių gyventojų, su įrengtais maisto produktų sandėliais, kuriuose yra atsargų 50-iai metų. Panašus požeminis miestas yra Altajuje, netoli kalnų upės Katunės. Yra duomenų apie požeminius miestus Kazachstane.

Šiandien nė vienas svarbesnis įvykis Žemėje - infliacija, karai, teroristiniai aktai - nevyksta be užkariautojų sankcijų, o žmonės šiuos įvykius bando aiškinti objektyvia būtinybe. Yra sugalvojama įvairiausių būdų manipuliuoti žmonėmis. Pavyzdžiui, daugelyje šalių paplito laisva meilė, todėl jaunos merginos, turėdamos lytinių santykių, pastoja, o ateiviai iš jų gimdų išima embrionus merginoms dar net nežinant apie nėštumą. Viename leidinyje apie NSO teigiama, kad kai kurios jaunos moterys, neseniai susituokusios ir negalinčios susilaukti vaikų, turi tokius lyties organus, tarsi būtų gimdžiusios dešimtis kartų, todėl šie organai jau yra susidėvėję ir tai neleidžia joms turėti vaikų.

Kuperis rašo, kad ateiviai JAV prezidentui Hariui Trumenui pareiškė, jog būtent jie sukūrė žmonių rasę, valdo mūsų istoriją ir evoliuciją, mes neturime nei savo kultūros, nei savo religijos. Būtent Trumeno valdymo metais buvo pasikeista ambasadomis, o į Žemę atskrido pilkųjų ateivių (taip jie vadinami dėl savo odos spalvos) atstovas, jo didenybė Krilas - būtent taip jis paprašė jį vadinti. Šio ateivio pasakojimai sudarė dokumento, pavadinto „Ateivių kultūra ir technologija“, pagrindą. Būtent Krilas sugebėjo palenkti Trumeno vyriausybę sutikti su visomis trimis alternatyvomis, tik pirmoji be skylių ozono sluoksnyje dar siūlė smarkų gyventojų skaičiaus Žemėje sumažinimą, tam panaudojant ŽIV virusą, radiovirusus (virusus, skleidžiamus per radiją), ekonominius kataklizmus ir kita. Ateivių atstovas išgąsdino JAV vyriausybę, teigdamas, jog Žemė greitu metu susidurs su kometa, todėl žmonija žus.

Apie tai, kad ateiviai išnaudoja žmoniją, tapo žinoma po to, kai buvo išslaptinti CŽV dokumentai, archyvuose pragulėję keturiasdešimt metų. 1988-ais metais ne viename žurnale, o vėliau ir internete, buvo publikuotos ataskaitos apie ateivių skraidančio aparato katastrofą, įvykusią 1947 metais prie Rosvelio JAV teritorijoje. J nelaisvę buvo paimtas ateivių atstovas, kuris nelaisvėje išbuvo penkis metus. Iš tikrųjų Rosvelyje įvyko dvi katastrofos. Ateiviai teigia, kad jas jie specialiai suorganizavo, norėdami tokiu būdu užmegzti kontaktą su žmonija.

Į nelaisvę paimtas ateivis patvirtino, kad jie labai griežtai kontroliuoja žmoniją, ir kontroliuojama yra viskas: politika, istorija, ekonomika, religija, žmonių požiūriai, sveikata, netgi žmonijos genetinis fondas. Apie šį ateivį yra nufilmuotas dokumentinis filmas „Interviu“. Žinomas ekspertas Šonas Deividas Mortonas patvirtino, kad filmas nėra klastotė. Štai kaip jis pakomentavo: „Man nekyla jokių abejonių jo originalumu, nes man pačiam teko lankytis Los Alamo bazėje, kalbėti su ten tarnaujančiais žmonėmis. Jie įvairiu metu matė gyvus ir mirusius ateivius, kuriuos pavadino vaikučiais, nes šios būtybės buvo mažos, panašaus dydžio, kaip ir vaikai. Man pavyko susipažinti su kai kuria bazėje saugoma medžiaga, iš kurios sužinojau, kad į nelaisvę buvo paimta ABB (ateivių biologinė būtybė -taip mokslininkai vadina ateivius). Štai ką man pavyko sužinoti. Dokumentus buvo galima tik skaityti, todėl cituoju iš atminties:

- skrodimas parodė, kad ateivių negalima priskirti nė vienai žmonių rasei;

- gyva ABB buvo šoko būsenos. Ateivis bijojo žmonių ir savo elgesiu priminė vaiką. Bendraujant su juo susidarė įspūdis, kad jis turi tokį protą, kuris prilygsta kartu paimtam tūkstančio žmonių protui;

- tirta ABB buvo 130 cm ūgio, svėrė 50 kg, turėjo didžiules išpūstas akis su dvigubais vokais, nosies vietoje buvo dvi angos. Virškinimo sistema pritaikyta virškinti skysčius. Inkstai ir šlapimo pūslė sujungti į vieną organą. Gana didelis organas, greičiausiai, atlieka širdies ir plaučių funkciją. Ranka turi keturis pirštus. Vėliau žmonėms į nelaisvę patekusių ateivių rankos buvo su penkiais ar net šešiais pirštais“.

Jeigu tai nėra tiesa, o amerikiečiai, kaip teigia oficialūs Rusijos valdžios atstovai, specialiai platina šią informaciją, kad galėtų padidinti gynybai skirtas lėšas, kodėl į Kuperį, nusprendusio paviešinti vyriausybės bendradarbiavimo su ateiviais faktą, jau buvo du kartus pasikėsinta? Kodėl, kai šalies vadovas nusprendžia paskelbti tautai apie vyriausybės bendradarbiavimą su ateiviais, jis yra pašalinamas? Pavyzdžiui, Grenados ministras pirmininkas po to, kai Jungtinių Tautų 33-je Asamblėjoje iškėlė klausimą dėl ateivių buvimo Žemėje, buvo iš karto nuverstas, organizavus karinį perversmą. Vien tik per dvejus metus, nuo 1982 iki 1984, JAV mirė 22 mokslininkai, susiję su NSO veiklos tyrimais. Trys nusižudė, iššokę per langą, penki užduso savo automobiliuose, vienas pats sau nusikirto galvą, kiti pasikorė. Kitose šalyse taip pat apstu faktų apie nenorėjusių tylėti politikų, mokslininkų, žurnalistų keistas mirtis.