Liaudies medicina pataria: plaučių uždegimas, gydymas, pūlingos plaučių ligos, mityba

Nuo uždegiminių, plaučių ligų, kaip ir nuo bet kurių kitų, tinkamai parinkta dieta padaro gydymų vaistais efektyvesniu ir pagreitina ligonio išgijimų.

Plaučių uždegimas

Svarbi terapijos dalis

Plaučių uždegimas (pneumonija) - viena iš dažniausiai pasitaikančių plaučių ligų. Deja, į šią ligą ne visada žiūrima rimtai. Tai yra didelė klaida, ypač vyresnio amžiaus žmonėms.

Plaučiai - gyvybiškai svarbus žmogaus organas, kuris aprūpina kraują deguonimi. Jų veikla glaudžiai susijusi su širdies veikla. Netgi nedideliame plaučių audinių plote sutrikus funkcionavimui ūmaus uždegimo metu juntamas susilpnėjęs kraujo aprūpinimas deguonimi.

Esant tokiai situacijai senyvo amžiaus žmonėms labai padidėja širdies-kraujagyslių sistemos apkrova. Taip pat paveikiami visi organizme vykstantys medžiagų apykaitos procesai. Tai gali tik pabloginti sveikatą, kai “staiga” vėl apie save primena seniai pamirštos ligos. Todėl plaučių uždegimą reikia pradėti gydyti laiku, efektyviai ir kiek galima anksčiau nuo ligos pradžios, negalima sudaryti sąlygų, kad ūmus  plaučių uždegimas pereitų į lėtinę formų. Dieta padeda išspręsti šiuos uždavinius.

Dietos tikslas:

• kuo greičiau numalšinti uždegiminį procesą,
• sustiprinti organizmo imuninę sistemą,
• sumažinti intoksikacijos lygį,
• sukurti lengvesnes sąlygas širdies-kraujagyslių sistemos veiklai,
• pagerinti rūgimo procesų eigą,
• užtikrinti normalią virškinimo sistemos, kepenų, inkstų ir kitų organų veiklą, kuriai neigiamą poveikį gali padaryti vartojami medikamentai.

Dieta skiriama, atsižvelgiant į ligos stadiją: labai lengva ligos įkarščio metu ir labiau kaloringa sveikstant.

Ligos įkarštis

Ūmiuoju ligos periodu, kai labai bloga savijauta, nėra apetito, pakilusi temperatūra, labai svarbu sumažinti intoksikaciją ir iškrauti virškinimo organus. Per parą suvartojamo maisto rekomenduojama sumažinti iki 1600-1800 kcal: angliavandenių sumažinti iki 250-270 g, baltymų - iki 60-70 g ir riebalų - iki 40-50 g. Didžiąją paros raciono dalį turi sudaryti produktai, kuriuose yra vitaminų C ir P, kurie veikia kaip antioksidantai ir sustiprina vieni kitų poveikį. Tokie produktai yra juodieji serbentai, obuoliai, šaltalankio uogos, saldžioji paprika, krapai, petražolės, svogūnų laiškai, mėlynieji kopūstai, apelsinai, citrinos, braškės, rauginti kopūstai, erškėčio uogos, paprastojo ir juodavaisio šermukšnio uogos.

Per parą valgyti 6-7 kartus, mažais kiekiais, geriausia, kad maistas būtų skystas ar labai gerai susmulkintas. Negalima vartoti produktų, kurie sukelia meteorizmą ir vidurių užkietėjimą, taip pat šaltų ir karštų gėrimų ir valgių, aštrių prieskonių ir padažų. Valgyti reikia labai lėtai. Po valgio būtinai praskalauti burną medetkų, ramunėlių ar gysločio nuoviru.

Rekomenduojama gerti vaisių ir daržovių sultis. Geriausias variantas - tai šviežiai išspaustos sultys, atskiestos vandeniu santykiu 1:3. Taip pat tinka juodųjų serbentų, juodavaisio šermukšnio ir spanguolių gėrimai, erškėčio nuoviras, švieži vaisiai ir daržovės, pakepti obuoliai, arbata su citrina, kisielius, želė, smulkinti džiovinti vaisiai, nestiprus mėsos sultinys, gleivingi kruopų ir sėlenų nuovirai, minkštai virti kiaušiniai, sultinys su kiaušiniu, pienas, kefyras, trinta varškė.

Norint prislopinti uždegiminius procesus reikia per parą suvartojamos druskos kiekį sumažinti iki 6-7 g ir paros racione padidinti produktų, turinčių kalcio, kiekį. Reikia valgyti daugiau pieno produktų, džiovintų abrikosų ar figų tyrelių, abrikosų (sulčių ar kompoto), tintos varškės su petražolėmis ir krapais, kopūstų lapų, petražolių ir krapų sultis.

Sveikimo periodas

Kai sunkioji ligos fazė praeina, dienos racionas šiek tiek išplečiamas: per parą suvartojamo maisto kaloringumas padidinamas iki 2500-2800 kcal, baltymų - iki 120 g, riebalų - iki 80-90 g, angliavandenių - iki 300-350 g.

Rekomenduojami daug baltymų turintys maisto produktai - mėsa, žuvis, kiaušiniai, varškė ir kt. Su maistu pasisavinti baltymai pagreitina atstatomuosius procesus plaučių audiniuose, sukuria normalias sąlygas sudaryti imuninėje sistemoje antikūnius, susilpnina neigiamą vaistinių medžiagų poveikį leukopoezės procesams. Leukopoezė -tai pilnaverčių leukocitų - baltųjų kraujo kūnelių, be kurių negalimas normalus imuninis poveikis į uždegimą - formavimo procesas.

Jeigu išlieka blogas apetitas, į maisto racioną galimą įtraukti truputį mėgiamų patiekalų - kapotą virtą kumpį, dešrą, sūrį. Patiekalams ruošti galima naudoti prieskonines daržoves - svogūnus, česnakus, petražoles, salierus, krienus ir kt. Nuo vidurių pūtimo apsaugo į maistą dedamos krapų, paprastojo pankolio, kmynų ir anyžių sėklos.

Sveikimo periodu kalcis reikalingas taip pat, kaip ir ligos įkarštyje. Per dieną reikia suvartoti po 1000-1200 mg kalcio, todėl reikia vartoti daug kalcio turinčius produktus: sūrį, saulėgrąžų sėklas, aliejuje konservuotas sardines, migdolus, lazdyno riešutus, petražolių ir krapų žalumynus, džiovintus abrikosus ir figas, pieną, gūžimus kopūstus. Norint, kad kalcis būtų geriau įsisavinamas, reikia atsisakyti produktų, turinčių oksalo rūgšties - rūgštynių, špinatų ir kt. Rūgimo procesams audiniuose normalizuoti būtinas fosforas ir manganas. Optimalus šių medžiagų santykis (1:1,5) yra pieno produktuose. Jeigu nėra individualaus netoleravimo šiems produktams, tai jie gali organizmui duoti daug naudos. Juos vartoti reikia atskirai nuo mėsos, žuvies ir daržovių patiekalų.

Daug fosforo yra žuvyje, mėsoje, kruopose ir ankštiniuose produktuose, tačiau iš augalinių šaltinių fosforas pasisavinamas nepakankamai efektyviai - tik 40% (iš gyvulinės kilmės produktų pasisavinama 70% fosforo).

Daug mangano yra avižinėse kruopose, rupiuose kvietiniuose ir ruginiuose miltuose, kepiniuose iš šių miltų, sojoje, kakavoje, graikiniuose riešutuose.

Per dieną suvartojamos druskos kiekį galima padidinti iki 10-12 g, tačiau reikia vartoti ne pačios druskos, o valgyti sūrio, mirkytos silkės, raugintų kopūstų, gerti kopūstų rasalą. Tai padidina druskos rūgšties gamybų skrandyje ir pagerina apetitų. Druskos rūgštis būtina normaliai virškinimo sistemos veiklai ir patogeninės žarnyno mikrofloros naikinimui. Dėl antibiotikų poveikio normaliojo mikroflora žūsta, o patogeninė paprastai ima aktyviai daugintis ir pakeičia normaliųjų mikroflorų.

Į paros maisto racionų reikia įtraukti produktus, kurie sustiprina kasos sekrecijų - mėsos ir žuvies sultinius ir pirmuosius patiekalus šių produktų pagrindu, šviežius vaisius, daržoves, uogas ir jų sultis.

Deja, neretai būna taip, kad pagyvenęs žmogus turi nusilpusį imunitetą, serga kitomis ligomis, gyvena nepalankioje ekologinėje aplinkoje ir dar rūko - tokiems ligoniams dažnai susiformuoja lėtinė pneumonija. Šiuo atveju reikia stengtis išvengti paūmėjimų. Jeigu vis tik to nepavyksta išvengti, tai reikia maitintis taip pat, kaip rekomenduojama, esant ūmiai pneumonijai.

Pūlingos plaučių ligos

Bronchiektazė, plaučių abscesas, pūlingas pleuritas - tai labai sunkios ligos. Dėl ilgalaikio puvimo proceso plaučiuose ir dažnai vykdomo gydymo labai stipraus poveikio preparatais atsiranda pakitimai visuose organuose ir audiniuose, pirmiausiai širdies-kraujagyslių ir virškinimo sistemose. Ligonis kenčia nuo stiprios intoksikacijos. Dietos tikslas:

• sustiprinti apsaugines organizmo jėgas,
• pagerinti atsinaujinimo procesus kvėpavimo takų epitelyje,
• sumažinti per kraujagyslių sieneles prasisunkiančių skysčių patekimą į bronchus ir pleurą,
• atstatyti baltymų, vitaminų ir mineralinių medžiagų trūkumą, kuris atsiranda dėl skreplių ir skysčio kaupimosi pleuroje,
• apsaugoti nuo ilgalaikio pūlingo proceso atsirandančios sunkios komplikacijos - amiloidozės (baltymų apykaitos sutrikimas, kurio metu audiniuose susidaro ir nusėda specifinis baltymi-nis-polisacharidinis kompleksas - amiloidas, tuo pačiu sutrikdomas vidinių organų - inkstų, gerklų, žarnyno, skrandžio, kasos ir kt. - ląstelių veikla ir šios ląstelės žūsta),
• sumažinti intoksikacijos laipsnį,
• normalizuoti rūgštinius procesus,
• sudaryti palankesnes sąlygas širdies-kraujagyslių sistemai,
• stimuliuoti skrandžio sekreciją,
• stimuliuoti kraujotaką.

Šiems tikslams pasiekti skiriama gana kaloringa dieta (2600-3000 kcal) su padidintu pilnaverčių baltymų kiekiu. Baltymų reikia suvartoti iki 120-140 g, o iš jų ne mažiau 60% turi sudaryti gyvulinės kilmės baltymai - mėsa, žuvis, kiaušiniai, pieno produktai. Angliavandenius reikia apriboti iki 350-400 g, o riebalus - iki 70-80 g.

Padidintas baltymų kiekis reikalingas atstatyti jų netekimą ir sustiprinti imuninę sistemą. Su maistu gaunamas didesnis baltymų kiekis stimuliuoja regeneracijos procesus bronchų ir plaučių audiniuose, apsaugo vidinius organus nuo amiloidozės arba sustabdo jos plitimą.

Esant ligos paūmėjimui reikia laikytis tos pačios dietos, kuri rekomenduojama esant ūmiam plaučių uždegimui. Tik uždegiminių procesų susilpninimui angliavandenių kiekį reikia apriboti iki 200-250 g, druską - iki 4-5 g, o daug kalcio turinčių produktų padidinti iki 1200-1400 mg per parą.

Druskos apribojimas neleidžia kauptis skysčiams organizme - tai labai svarbu širdies-kraujagyslių sistemos veiklos palengvinimui. Šiam tikslui dar reikia apriboti skysčių vartojimą iki 700-800 ml per parą.

Riebalų sumažinimas pagerina apetitą, kurio paprastai sunkus ligonis netenka ligos paūmėjimo metu.

Be produktų, kuriuose yra jau žinomų ir naudingų plaučiams mineralinių medžiagų, į maisto racioną reikia įtraukti produktus, turinčius cinko ir vario.

Ypač daug cinko yra austrėse, tačiau dauguma mūsų gyventojų negali sau leisti tokios prabangos. Siūlome vartoti kur kas labiau įprastus produktus - kiaulienos ir jautienos kepenis, kalmarus, krevetes, kietus sūrius, moliūgo sėklas, graikinius riešutus, pistacijas, grikių ir avižų kruopas, jautieną, veršieną, vištieną, silkę, menkę, kakavą, pupeles ir žirnius. Kaip vario šaltinis gali būti vartojamos tos pačios jautienos kepenys, kalmarai, krevetės, graikiniai riešutai, kakava, grikių, sorų ir avižų kruopos.

Svarbu vartoti daug vitaminų turintį maistą. Vitaminai sumažina intoksikacijos laipsnį, nes teigiamai veikia rūgimo procesus ir visą medžiagų apykaitos organizme procesą (tame tarpe ir baltymų apykaitą, kuri labai sutrinka dėl pūlingų plaučių ligų).

Kiekvieną dieną būtinai reikia valgyti vaisius ir daržoves, kurių sudėtyje yra vitaminų C ir P, kurie veikia kaip antioksidantai.

Epitelio regeneracijai bronchuose ir plaučių audiniuose padeda vitaminas A ir beta-karotinas. Paros norma yra 0,8-1 mg. Ją galima gauti, valgant jautienos kepenis (8,2 mg vitamino/100 g), menkių kepenėles (konservus) (4,4 mg/100 g), sviestą (0,4 mg/100 g), kiaušinius (0,25 mg/100 g), kietus sūrius (0,2 mg/100 g), riebią varškę (0,1 mg/100 g), pieną ir rauginto pieno produktus (0,03 mg/100 g).

Senesniems ligoniams patariama vartoti ne tokius riebius produktus. Atstatyti vitamino A deficitą geriau su beta-karotinu, kuris žmogaus organizme virsta vitaminu A. Beta-karotino pakankamas kiekis yra augalinės kilmės produktuose. Beta-karotino paros norma yra 6-15 mg, o ją nesunkiai galima gauti iš morkų (šviežia - 8,9 mg/100 g, troškinta - 8,1 mg/100 g), špinatų (5,6 mg/100 g), ropių (4,5 mg/100 g), moliūgų (šviežias - 4,5 mg/100 g, troškintas - 4,2 mg/100 g), petražolių žalumynų (5,7 mg/100 g), krapų (4 mg/100 g), lapinių kopūstų (3,3 mg/100 g), šviežių abrikosų (2,5 mg/100 g), saldžių pipirų (2,3 mg/100 g), Brokolio kopūstų (0,9 mg/100 g), šaltalankio uogų (1,5 mg/100 g).

Sveiko žmogaus organizme B grupės vitaminus sintezuoja žarnyne esanti naudingoji mikroflora. Tačiau dėl pūlingų plaučių ligų organizme dažnai susidaro žarnyno disbiozė, kurios metu naudingoji žarnyno mikroflora yra užgožiama ir neatlieka savo funkcijų. Todėl būtina kuo daugiau vitaminų gauti su maistu. Jų yra mėsoje, žuvyje, kepenyse, piene ir pieno produktuose, kruopose, ankštiniuose, duonoje su sveikais grūdais, sėlenose, mielėse.

Ypač svarbus žmogui yra vitaminas B12 ir folio rūgštis. Šios medžiagos neleidžia vystytis anemijai (hemoglobino kiekio sumažėjimas) ir leukopenijai (leukocitų - baltųjų kraujo kūnelių - kiekio sumažėjimui). Vitamino B12 yra tik gyvulinės kilmės produktuose - kepenyse, mėsoje, kiaušinio tryniuose, sūryje, o folio rūgšties - rupiai maltuose miltuose, grikių, avižų ir sorų kruopose, mėlynuosiuose kopūstuose, svogūnų laiškuose, grybuose.

Vitaminas K reikalingas, kai atsikosėjama kraujais. Jo paros dozė yra 70-140 mikrogramų. Šio vitamino yra daugelyje produktų: didesni kiekiai - jautienos kepenyse, špinatuose, žaliose salotose, aguročiuose, Briuselio kopūstuose; mažesni kiekiai - svieste, sūryje, kiaušiniuose, kukurūzų aliejuje, avižose, žirniuose. Vitamino K aptinkama burokėliuose, bulvėse, pomidoruose, morkose, apelsinuose, bananuose, persikuose, kviečiuose, piene, duonoje, tačiau tik labai mažais kiekiais - tik 10 mikrogramų/100 g.

Kai ligonio būsena pagerėja ir jam jau nebereikia medikamentinio gydymo, per parą suvartojamo maisto kaloringumas sumažinamas iki 2000-2500 kcal (konkretus dydis priklauso nuo ligonio gyvenimo būdo ir fizinio aktyvumo). Tačiau ir toliau reikia taisyklingai maitintis - valgyti produktus, turinčius daug pilnaverčių baltymų, mineralinių medžiagų (kalcio, magnio, geležies, fosforo, mangano, cinko, vario) ir vitaminų (A, C, P, B). Ir nereikia užmiršti apie tai, kad ligonio sveikatą visada pagerina atsisakymas nuo kenksmingų įpročių - alkoholio vartojimo ir rūkymo.