Kinų medicina: žalingos energijos poveikis emocijoms

Kinų medicina teigia, kad kiekvienas organas bei to organo energinis kanalas reguliuoja, atsako už tam tikrus jausmus. Kokie jausmai kokius susargdina organus? Kokį poveikį jausmams daro pažeisti energiniai kanalai? Atsakymai - Klaipėdos universiteto Orientalistikos centro vadovės humanitarinių mokslų daktarės Aletos Chomičenkienės knygoje „Rytų medicinos pradmenys arba Kelias be pabaigos“. Knygą išleido Klaipėdos universiteto leidykla. Skaitykite ištrauką.

Rytų filosofija bei medicina didelį dėmesį skiria žmogaus jausmams, mąstymui. Teigiama, kad jausmų ir mentalinė energija funkcionuoja visame kūne, o jos dalis saugoma mūsų organuose. Emocijos budizme – tai, kas atveda protą iki tam tikros būsenos, priverčia priimti tam tikrus sprendimus. Kinijos ir Tibeto gydytojai jau seniai apie tai žinojo ir parengė būdus, kaip padėti savo sielai, pasitelkus meditaciją, savireguliaciją, jogą. Tie užsiėmimai apsaugo sielą bei fizinę sveikatą. Emocijos puošia gyvenimą. Psichiškai sveikas žmogus turi gyventi jausmais ir juos lavinti. Tas, kuris nemoka nei džiaugtis, nei liūdėti, kuris niekada nesupyksta, toks negali būti pilnaverčiu žmogumi. Žmogus visada turi būti jautrus, suprantantis kitus, dosnus, mylintis.

Negatyvių emocijų yra 84000. Vienos emocijos gali keistis kitomis. Nuo paties žmogaus priklauso, kokios emocijos jį užvaldys. Kai kurie žmonės per savo visą gyvenimą gali išgyventi tik negatyvias emocijas: neapykantą, išdidumą, pavydą, pyktį. Gali ir išsilaisvinti.

Neapykanta – norėjimas sugriauti kito žmogaus gyvenimą, pakenkti jam.

Savimeilė, didžiavimasis, išdidumas, troškimas būti geresniu už kitus, neigti kitų žmonių gerąsias savybes apnuodija mūsų esybę. Toks žmogus, kuris pavydi, negali eiti į priekį, jis gyvena tik praeitimi. Daugelis žmonių negali gyventi ir eiti pirmyn, išlieka praeityje, kuri sukausto žmogų, apnuodija sielą ir padaro jį fiziniu ligoniu.

Kinų traktatuose teigiama, jog žalingos energijos prasiskverbimas į vidų seniausiais laikais buvo nežymus. Tai sąlygojo ne toks įtemptas kaip dabar gyvenimo būdas. Kūno disfunkcijų išlyginimui užtekdavo elementarių užkalbėjimų, ritualų, šokių, švenčių. Šiuo metu įtampa, rūpesčiai, baimės, nesibaigiantys darbai tarsi griaužia mus iš vidaus, todėl darbas sekina kūną. Pasigavę kartais ir paprastą susirgimą, mes staiga matome, kad susirgimo eiga tampa nepalanki, o kartais liga tampa ir neišgydoma.

Žalingą energiją sukelia tokie jausmai: įtūžis, baimė, liūdesys ir sielvartas, nerimas, tingumas, nusiminimas, perdėtas nervinis jaudulys, kuris dažnai slypi už perdėto džiugesio kaukės. Kinų medicina teigia, kad kiekvienas organas bei to organo energinis kanalas reguliuoja, atsako už tam tikrus jausmus.

Normali inkstų ir šlapimo pūslės kanalų veikla leidžia nepalūžti sunkiomis gyvenimo minutėmis, teikia mums valios ir atsakomybės jausmą, pareigingumą.

Kepenų ir tulžies pūslės kanalų veikla leidžia žmogui kūrybingai prisitaikyti prie kintančių gyvenimo situacijų, greitai surasti išeitį, kai atsitinka kas nors nenumatyto.

Normaliai funkcionuojantys kasos ir skrandžio kanalai užtikrina žmogui gerą informacijos perpratimą, kai jis greitai ir be vargo „suvirškina“ bet kurią jam pateiktą naują medžiagą. Plaučių ir storosios žarnos kanalų jausminė sritis leidžia mums vėl išgyventi praeitį. Pavyzdžiui, ne tik prisiminti, kur ir kada kopėme į kalnus, bet vėl išgyventi tą pačią palaimos būseną, kurią patyrėme kalnuose. Kaipgi kiekvienas iš žalingų jausmų veikia gyvybines galias?

Pažeista kepenų ar tulžies pūslės veikla padarys žmogų daug greičiau išmušamą iš pusiausvyros. Jam nepatiks, jei kas nors vyks ne pagal planą, nenumatytai. Toks žmogus gyvenimo kaitoje neįžvelgs kūrybingumo momento, bet taps niurgzliu, susierzinančiu žmogumi, kuriam sunku apsispręsti. Tokį žmogų kamuos migreniniai galvos skausmai, šokinėjantis kraujospūdis, atsiras galvos svaigimas, nagų lūžinėjimas, akių problemos, nes kepenų kanalo veikla (ir jo jausminė sfera) matoma naguose ir akyse. Įtūžis tarsi suplaka, sudrumsčia visas gyvybines organiz­mo galias, jas sužadina ir paskui išsklaido į šalis. Kepenys, netekusios gyvybinės galios, gaunančios kenksmingos įtūžio energijos,  kenčia – jos tarsi suakmenėja, tampa nebe tokios elastingos ir gyvos.

Pažeistas inkstų kanalas duos baimės jausmą, perdėtą nuolankumą, žmogus greičiau palūš sudėtingoje gyvenimo situacijoje. Toks žmogus bus drebantis nuo šalčio, jo kraujodarabus sutrikusi, imunitetas nusilpęs,jam slinks plaukai,greičiau vystysis senatvinis kurtumas, retės kaulai. Baimė, nusileisdama žemyn, nuslopina gyvybines galias, nualina organizmą. Jos vietą užima kenksminga energija, kuri pažeidžia inkstus.

Jei plaučiai pažeisti, žmogų kamuos melancholija, neharmoningas storosios žarnos kanalo veikla sukels perdėtą apgailestavimo jausmą. Ir, atvirkščiai, jei mes „nepaleidžiame“ savo kaltės, prieš tai ją suvokę ir apgailėję, atsiras storosios žarnos negalavimų. Liūdesys ir sielvartas sukelia gyvybinių galių staigų išeikvojimą, energetiškai nualinami plaučiai. Prasideda plaučių ir kvėpavimo takų ligos.

Nerimas visiškai nualina organizmą, atimdamas visas gyvybines galias. Be apsaugos lieka daug organų, o svarbiausia — kraujas, kuris maitina visus organus bei audinius. Netekęs gyvybinės galios, kraujas nualina ir sutrikdo visą organizmą.

Jei turime nesveiką skrandį ar kasą, mus kamuos įkyrios mintys ir prasta atmintis. Ir, atvirkščiai, pernelyg įtemptas protinis darbas, pedantiškumas sukuria disharmoniją atitinkamų kanalų jausminėje sferoje ir susargdina šiuos organus. Jei skrandžio ir kasos kanalai pažeisti, žmogų kamuos ne tik prastas virškinimas, šlakų, gleivių kaupimasis atskiruose kūno organuose, – netruks atsirasti gerybiniai ar piktybiniai augliai. Nusiminimas stabdo gyvybinių galių cirkuliavimą. Susidaro sąstovių skrandžio ir blužnies srityje, tad šie organai ir suserga.

Jei sutrinka širdies ir plonojo žarnyno kanalų veikla, žmogus tampa arba liūdnas, arba labai plepus, nes širdies išraiška – žodis. Normali širdies kanalo veikla teikia žmogui gyvenimo džiaugsmą, ir, atvirkščiai, džiaugsmo stoka susargdina širdį ir kraujagyslių sistemą,žmogus įgyja begalę ligų, kurios taip paplitusios šiuolaikinėje visuomenėje. Tikrasis širdies džiaugsmas nėra euforija ar pergalės svaigulys, tai tyli palaiminga ramybė, lėtas gyvenimo tempas, kai išgyvenama ir pajuntama kiekviena dienos minutė ir žmogus savo veikla padeda pajusti ramybę ir džiaugsmą.Nenatūralus džiugesys sulėtina gyvybinių galių cirkuliavimą širdies srityje. Gyvybinė galia tenai išsisklaido, todėl širdis nebegali normaliai veikti, o protas nepajėgus susikaupti, sutrinka nervai.

Senovės kinų traktatuose sakoma, kad „įtūžis pažeidžia kepenis“, „perdėtas džiugesys pažeidžia širdį“, „nusiminimas ir melancholija pažeidžia blužnį“, „baimė pažeidžia inkstus“.

Kai esame užvaldyti tokių žalingų energijų – atsiribojame nuo darnaus pasaulio, nebesame jo dalimi, nebeleidžiame gyvasčiai laisvai cirkuliuoti savo organizme. Pradedame neteisingai kvėpuoti, blogai jaučiamės, susergame, nebesidžiaugiame nei gyvenimu, nei savimi.

Taigi fizinio kūno negalavimai glaudžiai susiję su jausmų sfera. Jausmai gali susargdinti organus, o pažeisti organai gali išbalansuoti mūsų jausminę sferą. Vien stebėdami žmogaus elgesį, jo reakcijas ir jausmus, jau galime nuspėti, kokie jo organai yra pažeisti.

Kaip harmonizuoti jausmus?

Pirmiausia gydykime tiesiog kūną, kad pažeistų organų veikla neveiktų mūsų jausmų sferos. Geriausias gydytojas – žolės, nes jų energija ne tik gydo organus, bet turi ir tą subtiliąją sudedamąją, kuri harmonizuoja jausmus.

Baimė, neramumai, liūdesys, nuoskauda, pyktis, skriaudos jausmas griauna mūsų sveikatą. Tarp šių emocijų ir vidaus organų yra ryšys. Pvz., jei žmogus savyje laiko skriaudas, kaupia jas, neišsako savo emocijų – tai gali susargdinti skydliaukę. Jei žmogų kankina baimės – tai kenks inkstams, vystysis hipertonija.

Didelis vargas, baimės, jaudinimasis neigiamai veikia širdį. Per didelis liūdesys spaudžia plaučius, sukelia jų ligas, nusmunka plaukai, prasideda odos ligos, gali išsivystyti ir cukrinis diabetas.

Per gyvenimą kiekvienas žmogus susiduria su daugybe stresų, kurios išprovokuoja ligas, bet tai sukelia ne pats stresas, o kaip žmogus į tą stresą reaguoja. Jei žmogus nesusitvarko su stresu, grimzta į depresiją, neviltį, bejėgiškumą, gali silpti smegenų veikla, silpnėti imuninė sistema. Kinijos ir Tibeto gydytojai jau seniai apie tai žinojo ir parengė būdus, kaip padėti savo sielai, pasitelkus meditaciją, savireguliaciją, jogą.