1 000 TRILIJONĄ kartų ryškesnė už Saulę: Žvaigždę kaip dantų pastos tūbelę spaudžia supermasyvi juodoji skylė

Žvaigždė, kurią supermasyvi juodoji skylė išspaudžia kaip dantų pastos tūbelę", sukėlė paslaptingai ryškų blyksnį, skleidžiantį daugiau šviesos nei 1 000 TRILIJONŲ kartų daugiau nei 1 000 saulių, rodo tyrimai.

Tyrimų duomenimis, paslaptingai ryškią šviesą danguje sukūrė supermasyvi juodoji skylė, "išspaudusi kaip dantų pastos tūbelę" tolimą žvaigždę.

Kai vasario mėn. astronomai iš Cvikio pereinamųjų reiškinių įrenginio Kalifornijoje aptiko blyksnį, kuris skleidė daugiau šviesos nei trilijonas saulių, jie buvo suglumę.

Pasak tyrėjų grupės, dabar šviesos priežastis yra potvynio ardymo įvykis (TDE), kai žvaigždė keliauja šiek tiek per arti juodosios skylės ir yra suplėšoma jos gravitacinės traukos.

Tai ryškiausias TDE, kada nors matytas iš Žemės, ir vadinamas vienu iš smarkiausių įvykių kosmose, kurio temperatūra viršija 30 000 °C (54 000 °F).

Įvykis AT2022cmc buvo tolimiausias kada nors aptiktas TDE, įvykęs už daugiau nei aštuonių milijardų šviesmečių, t. y. daugiau nei pusę visatos.

Jo metu surinkti duomenys gali suteikti naujų žinių apie supermasyvių juodųjų skylių augimą ir maistinių medžiagų poreikį.

Iš pradžių per įprastinį viso dangaus skenavimą buvo pastebėtas "reaktyvinis TDE", arba šviesos blyksnis, o vėliau nustatyta, kad tai buvo blyksnio šaltinis.

Po to, kai žvaigždė buvo sunaikinta, iš juodosios skylės išilgai jos sukimosi ašies išsiveržė beveik šviesos greičiu besitęsiantis medžiagos srautas.

Išsiskyrusią rentgeno spindulių energiją sugėrė juodąją skylę supančios dulkės, o tada ji buvo vėl išspinduliuota kaip infraraudonoji spinduliuotė, radijo bangos ir regimoji šviesa.

Nepaisant to, kad čiurkšlė buvo taip toli nuo mūsų, jos nepaprastas ryškumas ir orientacija į Žemę leido aparatūrai visame pasaulyje ją užfiksuoti neįtikėtinai detaliai.

Tarp jų - Europos pietinės observatorijos labai didelis teleskopas Čilėje ir Liverpulio teleskopas Ispanijoje.

Pasak tyrime dalyvavusio Lesterio universiteto darbuotojo Nial Tanvir, mes esame matę tik keletą tokių reaktyvinių TDE, todėl jie tebėra labai egzotiški ir menkai suprantami reiškiniai.

Po to, kai žvaigždė buvo sunaikinta, iš juodosios skylės išilgai jos sukimosi ašies išsiveržė beveik šviesos greičiu besitęsiantis medžiagos srautas. Tai sukėlė rentgeno spinduliuotę, kurią sugėrė juodąją skylę supančios dulkės, o paskui vėl išleido kaip infraraudonąją spinduliuotę, radijo bangas ir regimąją šviesą.

Vienas iš autorių iš Liverpulio Džono Mūro universiteto (Liverpool John Moores University) daktaras Danielis Perlis (Daniel Perley) pavadino AT2022cmc savotišku TDE, kuris buvo "išskirtinis" ir "neatrodė tinkamas jokiam žinomam dangaus šaltinio tipui".

Pasak jo, dauguma sprogimų yra arba gerokai greitesni, arba daug lėtesni, arba daug mėlynesnės spalvos, nei rodo statistika.

Žvaigždę dažnai suplėšo stiprios gravitacinės jėgos, ji virsta perkaitintų dujų disku, kuris galiausiai išnyksta juodojoje skylėje.

Tačiau šiuo atveju įvyko kažkas, kas išstūmė materiją atgal į erdvę beveik taip pat greitai kaip šviesa.

Palyginkime tai su dantų pastos tūbelės, kuri buvo netikėtai suspausta centre, todėl dantų pasta išsiveržė iš abiejų galų.

Galingas optinis, radijo ir rentgeno spindulių spinduliavimas susidaro tada, kai medžiaga sąveikauja su aplinkine atmosfera.

Pasak bendraautoriaus, MIT astronomo daktaro Dheeraj Pasham, tyrimo komandai pavyko "užfiksuoti šį įvykį pačioje pradžioje, per savaitę nuo tada, kai juodoji skylė pradėjo maitinti žvaigždę".

Be to, tai buvo pirmas kartas, kai optiškai aptiktas reaktyvinis TDE.

"Iki šiol žinomos kelios reaktyvinės TDE iš pradžių buvo pastebėtos naudojant didelės energijos gama ir rentgeno spindulių observatorijas, - sakė daktaras Perlis.

Kai AT2022cmc buvo aptiktas pirmą kartą, mokslininkai jam ištirti panaudojo Tarptautinėje kosminėje stotyje esantį rentgeno spindulių teleskopą "Interior Composition ExploreR" (NICER).

Jie nustatė, kad spinduliuotės šaltinis buvo 100 kartų stipresnis už stipriausius kada nors nustatytus.

Pasak šį tyrimą atlikusio Birmingemo universiteto daktaro Bendžamino Gomperco (Benjamin Gompertz), krintančios žvaigždės, kad ir kokios ryškios jos būtų, gali sukurti tik tiek šviesos.

"Pripažinome, kad AT 2022cmc turi maitinti kažkas tikrai milžiniško, nes ji buvo tokia ryški ir išsilaikė taip ilgai - supermasyvi juodoji skylė", - sakė autorius.

Jo komanda priėjo prie išvados, kad dėl žvaigždės sunaikinimo į juodąją skylę nukrito medžiagos sūkurys, kuris ir sukėlė intensyvų rentgeno spindulių aktyvumą.

Pasak daktaro Pašamo, tikėtina, kad žvaigždę ji įtraukia pusės Saulės masės per metus greičiu.

Du žurnalai Nature ir Nature Astronomy šiandien atskleidė AT2022cmc tyrimo rezultatus.

Nuo TDE skrydžio praėjo daugiau nei dešimt metų, ir mokslininkai vis dar nesupranta, kodėl vieni TDE skrenda, o kiti ne.

Manoma, kad su tuo susijęs greitis, kuriuo žvaigždės medžiaga sukasi aplink juodąją skylę, kai ji yra sunaudojama, o ypač greitas sukimosi greitis gali lemti ryškias sroves.

Astronomai tiki, kad jiems pavyks stebėti daugiau TDE ir rasti atsakymus, kai bus įrengti galingesni teleskopai.

Pasak bendraautoriaus, MIT profesoriaus daktaro Matteo Lucchini, tikimasi, kad ateityje tokių TDE pamatysime kur kas daugiau.

Tuomet galbūt pagaliau galėsime paaiškinti, kaip juodosios skylės sukuria šias labai galingas sroves.

P komentaras: užsienis rašo, todėl tiesos ieškokite "duonos trupiniais"... atsirinkite faktus. Patiko pasidalinkite.