Metabolizmas. Vaistai, kurie “gydo”

Kai skiriamas vaistas pacientui ir  rašomas receptas jam, tikro gydytojo galvoje turėtų dominuoti viena pagrindinė mintis: „O kaipgi ši skiriama cheminė medžiaga dalyvaus organizmo medžiagų apykaitoje?“. Kitaip sakant, kaip į skiriamą vaistą sureaguos organizme vykstančios Belousovo – Žabotinskio reakcijos. Vieni cheminiai junginiai šių reakcijų eigos nekeičia, kiti – jas gesina.

Žmogaus organizmas taip sutvertas, kad jame vykstantiems procesams palaikyti, iš išorės jam nebūtina gauti įmantrių junginių – pakanka įprastinio organinio maisto, kuriame yra reikalingų organizmui vitaminų ir mineralų. Jeigu organizmui imsime tiekti didesnio ar mažesnio sudėtingumo neorganinius junginius, tai organizmo reakcija į juos bus įvairi – į vienus jis reaguos palankiai ir pasijus nuo jų geriau, į kitus atvirkščiai, organizmas reaguos dvejopai – nuo kai kurių organizmas pasijus iš karto blogiau, nuo kitų pasijus geriau, tačiau po kurio laiko irgi rezultatas bus tas pats – savijauta pablogės.

Skiriant pacientui vaistus arba pačiam juos renkantis, būtina žinoti kaip įtakos šis vaistas organizmo medžiagų apykaitą. Norint žinoti ar vaistas duos teigiamą poveikį, reikia žinoti du dalykus:

    1. Kaip vaistas įtakoja medžiagų apykaitą – skatina ar slopina anabolizmą, katabolizmą, ir kuriame organizmo lygyje (sisteminiame, organiniame, ląsteliniame ...) tai atlieka.
    2. Kuri medžiagų apykaitos fazė organizmo lygiuose dominuoja – anabolizmas ar katabolizmas.

Atsakymą į antrąjį punktą duoda organizmo metabolizmo tipo nustatymo metodai aprašyti  ankstesniuose straipsniuose ir kai kurie kiti.

Priežastys, sukėlusios tokius pačius ligos simptomus dviems žmonėms, gali būti visiškai skirtingos.

Vienu atveju organizmas gali būti nukrypęs į katabolizmą ir gydymas katabolizmą skatinančiais vaistais situaciją tik pablogins. Ir atvirkščiai.

O dabar sąrašas vaistų, kurie organizmo metabolizmą, o tai reiškia ir jame vykstančias Belousovo – Žabotinskio reakcijas, sudarko labiausiai ir yra absoliutus tabu, bet kokiomis dozėmis:

    1. Kalcio kanalų blokatoriai – taip vadinamos priemonės „nuo širdies“: Cinnarizinas, Adalatas, Amlodipinas, Verapamilis, Depin-E, Zanifedas, Kalcigardas, Karin-Fer, Kordafenas, Kordafleksas, Kordipinas, Korinfaras, Nikardija, Nimodipinas, Nifedikoras, Nifedipinas, Nifekardas, Osmo-adalatas, Fenigidinas.

    2. L-tiroksinas – taip vadinamos priemonės „nuo skydliaukės“: Sintroidas, Bagotiroksas, Levotiroksinas, Eutiroksas.

    3. Acetaminofenas – taip vadinamos priemonės „nuo peršalimo“ : Paracetamolis, Paramolis, Pacimolis, Paracetas, Pirimolis, Pamolis, Kalpolis, Tailenolis, Efferalganas, Akamolis, Ifimolis, Aminadolis, Dafalganas.

    4. Selektyvūs serotonino pasisavinimo inhibitoriai (SSRIs) – taip vadinami „nuotaikos gerintojai“, antidepresantai: Fluoksetinas, Prozakas, Prodepas, Fonteksas, Seromeksas, Seronilis, Sarafenas, Paroksetinas, Paksilis, Paksetas, Seroksatas, Aropaksas, Citalopramas, Celeksas, Cipramilis, Emokalis, Cepramas, Escitalopramas, Leksapro, Cipraleksas, Sertralinas, Zoloftas, Liustralis, Stimulotonas, Fluvoksaminas, Fevarinas, liuvoksas, Favoksilis, Faverinas.

    5. Statinai – taip vadinami „cholesterolio reguliuotojai“: Simvastatinas, Lovastatinas, Pravastatinas, Fluvastatinas, Atorvastatinas, Cerivastatinas, Rozuvastatinas, Pitavastatinas.

    6. Estrogenai – taip vadinamos priemonės „nuo PMS“ ir „geriems kaulams“: Premarinas, Estrimaksas, Estrofemas, Oestrofeminalis, Premelle,Estrofemas, Ovestinas ir kt.

Tai toli gražu ne visas sąrašas. Pagal statistiką šiuos "vaistus" naudoja apie  60-70 procentų gyventojų. Šių vaistų vartojimas panaikina tik ligos simptomus, bet organizmas degraduoja toliau, nes pirminė priežastis šių vaistų pagalba nėra pašalinama. Jais maskuojami simptomai, kuriuos vėliau keičia arba papildo kiti. Tada farmacininkų ir „gydytojų“ biznio karuselė sukama toliau – skiriami jau kiti „vaistai“ – jau naujai atsiradusių simptomų šalinimui. Ir taip iki visiško žmogaus degradavimo, kurio artimiausia  palydovė – ... grabo lenta.