Megalodonas - gyvas!

Neseniai buvo paviešintas faktas, kad 1954 metais viename iš Adelaidės uosto Australijoje dokų, valant laivo „Rashel Kohen“ dugną nuo kriauklių, korpuso apkaloje buvo aptikti įsmigę 17 didžiulių dantų, kurių plotis siekė 8, o aukštis 10 cm. Kam jie priklauso ir kaip galėjo įsmigti į laivo apkalą?

Tokie dantys, pasak Wowfacts.net portalo, galėjo priklausyti gigantiškam rykliui – megalodonui, tačiau manoma, kad šios žuvys išnyko prieš 1,5 mln. Mokslininkų nuomone, megalodonų ilgis buvo 20-30 m, o masė – nuo 50 iki100 tonų. Megalodono grobis – kašalotai ir ūsuotieji banginiai, tad šie superplėšrūnai vadinamojoje vandenyno mitybinėje grandinėje užėme aukščiausią pakopą.

Baltojo ryklio dantys šalia megalodono ilčių atrodo nykštukiniai

Tokius didžiulius trikampio formos dantis, primenančius dabartinių ryklių dantis, tyrinėtojai aptinka įvairiuose pasaulio regionuose, o tai rodo, kad megalodonai gyveno visame pasauliniame vandenyne. Mįslingas radinys mokslininkams kelia daug minčių, nes filmo „Nasrai“ scenarijaus autorių fantazija gali pasirodyti labai artima tikrovei.

Geologai gyvūnų rūšį laiko išmirusia, jei jos egzistavimo pėdsakų neaptinkama daugiau kaip 400 000 metų. Tuo tarpu nustatyta, kad paskutinių aptiktų Taityje ir mūsų gimtosios Baltijos pakrantėse megalodonų dantų amžius – vos 11 000 metų. Šie dantys net nespėjo iki galo suakmenėti. Todėl mokslininkai, teigia, kad, atsižvelgiant į tai, jog realiai ištirta tik 10 proc. pasaulinio vandenyno gelmių, gali būti, jog megalodonai anaiptol neišnyko ir vis dar gyvena didžiulėse gelmėse.

Savo teiginius mokslininkai grindžia faktais: giliavandenis plačiažiobtis ryklys buvo aptiktas tik 1976 metais, be to, atsitiktinai – vienas egzempliorius įstrigo okeanologų laivo inkaro grandinėje netoli Havajų. Per praėjusius 36 metus šiuos ryklius matė tik 25 kartus ir tik negyvus, išmestus į krantą. Ryklys goblinas buvo sugautas 1887 metais, o iki to laiko buvo laikomas išnykusiu. Tad mokslininkai kol kas neatmeta versijos, kad australų laivo apkaloje savo dantis galėjo palikti realus megalodonas.

Žvejai teigia susidūrę su milžinu

Tuo tarpu 1963-iaisiais pasirodžiusioje knygoje “Australijos jūrų rykliai” pasakojama apie, ko gero, vienintelį, daugelio žmonių patvirtintą susitikimą su gigantišku rykliu.

1918 metais tarp Australijos Port Stefanso žvejų, gaudančių jūrų vėžius Brotono salos apylinkėse, kilo panika: jie kelias dienas atsisakydavo plaukti į jūrą, nes baiminosi nenusakomo dydžio ryklio. Žvejai dieną prieš tai gaudė vėžius ypač giliame jūros rajone, kai netikėtai tarp jų tinklų pasirodė gigantiška pabaisa - didžiulis ryklys, kuris ėmė draskyti tinklus ir kartu su tinklu dešimtimis ryti įsipainiojusius vėžius. Persigandę žvejai metę viską, taip pat tinklus, paspruko, o vėliau visi kaip vienas prisiekė, kad ryklys buvo tokio dydžio, kokio jiems dar gyvenime neteko regėti.

Daugelis jų tvirtino, kad košmariškas ryklys buvo apie 92 metrų ilgio. Kiti minėjo kur kas mažesnę pabaisą, bet visi sutarė, kad ji buvusi ne mažesnio nei 35 metrų ilgio.

Vėžių gaudytojai pasakojo, kad tose vietose, kur ryklys taršė jų tinklus, vanduo tarsi virte virė didžiuliame plote, o kai virš vandens trumpam šmėkšteldavo pabaisos galva, ji būdavusi ne mažesnė negu krante stovintis angaras.

Žvejai puikiai žinojo, kad su jais ne pirmus metus bendraujantis Stendas labai nepatiklus ir gerai žino visas jūrininkų “baikas”, tačiau nesiliovė tvirtinti savo. Anot mokslininko, jie visi buvo paprasti, gana flegmatiški žmonės, nelinkę pasakoti nebūtų dalykų ir net įprastų žvejų pasakėlių.

Bet kokiu atveju tai, jog žvejai vėliau keletą dienų, kad ir patirdami didžiulius finansinius nuostolius, vengė plaukti į jūrą, liudija, jog žmonės buvo tikrai įsibaiminę ir susidūrę su kažkokia realiai egzistuojančia pabaisa - galbūt ir megalodonu.

Viską virškinantis skrandis

Įdomu, kad artimiausias megalodono giminaitis - baltasis ryklys, didžiausias tarp šiuolaikinių plėšriųjų ryklių (jis gali būti iki 12 metrų ilgio), irgi pasižymi nemažu nuožmumu. Ne veltui apie šį ryklį buvo sukurtas pagarsėjęs siaubo filmas “Nasrai”.

Didžiuliai nasrai, pilni aštrių it skustuvai dantų, leidžia šiam rykliui praryti, pavyzdžiui, kitus kelių metrų ilgio ryklius. Vieno iš ryklių, pagautų netoli Australijos, Sidnėjaus miesto paplūdimio, pilve buvo rastas didelis arklio gabalas, šuo ir pusė avies. O kitas ryklys, pagautas prie Pietų Afrikos krantų, pilve turėjo ožiuką, du moliūgus ir keletą stiklinių butelių.

Baltasis ryklys yra ir vienas greičiausių jūrų keliautojų. Amerikiečių mokslininkai pažymėjo vieną iš tokių ryklių, o vėliau nustatė, kad šis per 9 mėnesius 2 kartus perplaukė Indijos vandenyną ir šitaip nukeliavo 20 tūkst. kilometrų. Tai rekordinis atstumas jūrų gyvūnams.

Ryklių oda ypač tvirta, net 6-10 kartų tvirtesnė už jaučių odą. Ryklių skrandis sugeba suvirškinti net ypač tvirtus, nevalgomus daiktus, nes išskiria didžiulį kiekį, 2-3 procentus, druskos rūgšties. Rykliams labai greitai atauga dantys - jau po savaitės šio plėšrūno nasrai gali būti vėl pilni aštrių dantų. Ryklių uoslė ypač jautri, nustatyta, kad jie jaučia 1 gramą kraujo, ištirpusio 600 tūkst. litrų vandens, net 500 metrų atstumu. O viename grame ryklio kepenų yra apie 50 tūkst. žmogui per parą reikalingos vitamino A dozės.