Naujų laikų stebuklai Indijoje

Jau daugybę amžių Indija laikoma stebuklų šalimi. Jogai, fakyrai, išminčiai ir atsiskyrėliai, turtinga gamta, laukiniai gyvūnai, Tadž Mahalas, Lotoso šventykla, krentančių paukščių naktis Asamo valstijoje – visko neįmanoma net išvardinti. Tie, kuriems patinka Rytų egzotika, keliauja į Indiją pasisemti įspūdžių ir patirti dvasinį apsivalymą. Tiesa, pastaruoju metu Indijos šlovė kiek išblėso, ypač žinant tai, kaip nežmoniškai tenai elgiamasi su moterimis. Dabar, kai pasaulyje įsigalėjo internetas, kino filmuose naudojama daugybė kvapą gniaužiančių specialiųjų efektų, jogai nebeatrodo toks jau didelis stebuklas. Pastaruoju metu šalyje vyksta kitokio pobūdžio stebuklai…

„Velnio numeriai“ ir apsėstos mokinės

Rytinėje Indijoje gyvenantiems žmonėms ėmė kelti nerimą gandai apie „velnio numerius“, kurie pasirodo mobiliųjų telefonų ekranuose. Buvo pasakojama, kad šie numeriai prasidėdavo skaičiais 11,12,13 ir 14, vietoje Indijoje įprastų 10. Vienas mobilaus ryšio abonentas pasakojo, kad jam paskambino iš numerio, kuris prasidėjo skaičiumi 11. Skambinantis patarė skubiai išjungti telefoną. Po to dar pridūrė: „Jeigu ir toliau priiminėsite skambučius, tai jūsų telefonas užsikrės baisiu virusu ir susprogs“. Vyras pasipiktino ir perskambino šiuo numeriu, tačiau paaiškėjo, kad abonento tokiu numeriu neegzistuoja. Po to jis dėl visa pikto išjungė savo telefoną ir ilgai vengė juo naudotis – juk baimės akys didelės.

Ne visi nutikimai Indijoje yra tokie nekalti. Orisos valstijoje Dolagobindo miestelyje besimokančias mergaites užklupo keista epidemija. Kaip teigė Indijos žiniasklaida, moksleivės tiesiog pamokos metu netekdavo sąmonės, o kai atsigaudavo, tai elgdavosi lyg katės – miaukdavo, šnypšdavo ir draskydavosi. Kaip teigia mokyklos atstovai, šie nežinomos ligos simptomai pasireiškė kelioms dešimtims 8-12 metų mergaičių.

Viskas prasidėjo nuo to, kad trys mergaitės nualpo, vos peržengusios mokyklos slenkstį. Mokytojai pagalvojo, kad jos nusilpo nuo bado. Tačiau po to, kai jas pamaitino, mergaitės ėmė elgtis tarsi laukinės katės. Kitą dieną panašus įvykis nutiko dar septynioms mergaitėms – iš pradžių jos ėmė verkti, po to voliotis ant grindų, miaukti ir šnypšti. Jas nuraminti buvo praktiškai neįmanoma. Mokyklos direktorius iškvietė sanitarus, kurie „apsėstąsias“ mergaites išgabeno į psichiatrijos ligoninę. Po to jis kreipėsi į vietos burtininką, kuris mokyklos patalpose atliko piktųjų dvasių išvarymo apeigas. Keistoji epidemija mergaičių tarpe tęsėsi toliau, todėl neliko nieko kito, tik uždaryti mokyklą.

Galiausiai vietiniai išminčiai nusprendė susirgusias mergaites perduoti vietinei religinei bendruomenei, kur jos buvo verčiamos giedoti induistų himnus bei dalyvauti senovinėse piktųjų dvasių išvarymo ugnimi apeigose. Po kiek laiko mergaičių savijauta pagerėjo, tačiau jos visiškai nieko neatsiminė, kas joms buvo nutikę.

Hitlerio kryžiaus restoranas

Jau kuris laikas į Indiją ar Pakistaną atvykstantys vokiečių turistai pastebi, kad jie gerbiami žymiai labiau nei kitų šalių atstovai. Įdomiausia, kad tai visiškai nesusiję su dabartinės Vokietijos moksliniais ar industriniais pasiekimais. Visa tai susiję su tuo, kad daugelis Azijos šalių gyventojų pastaruoju metu ėmė jausti pagarbą Hitleriui, o vokiečių turistai jiems asocijuojasi su Trečiojo reicho gyventojais. Indijoje paplito mada įvairioms įstaigoms suteikti keistus pavadinimus, pavyzdžiui, restoranas „Hitlerio kryžius“. Šalies parduotuvėse galima laisvai nusipirkti Hitlerio knygą „Mein kampf“ anglų kalba. Netgi mokykliniuose vadovėliuose apie fiurerį neretai rašoma kaip apie didį lyderį, o vaikui suteikti Adolfo vardą tapo gero tono požymiu.

Pakistano gyventojai taip pat staiga išsiaiškino, kad jie yra tikrieji arijai ir indų – germanų rasės atstovai. Turistui geriau neprisipažinti, kad atvyko iš Vokietijos, nes vietiniai gyventojai ims aukštinti Hitlerį ir jo „karo vado sugebėjimais“, nuoširdžiai tikėdami, kad taip atvykusiam svečiui suteikia malonumą. Dauguma Pakistano gyventojų net neįtaria, kad Vokietija jau seniai nebepriklauso Trečiajam reichui. Šie paprasti žmonės Hitlerį įsivaizduoja kaip didvyrį, kovojusį su amerikiečiais, britais ir sionistais ir padėjusį savo galvą šioje kovoje. Pakistano sostinėje Islamabade dažnai galima pamatyti automobilius su užklijuotais lipdukais „Aš myliu nacistus“ ar svastikos ženklu.

Yra toks indų filmas, kuris vadinasi „Haliucinacijos“. Perskaičius apie visus šiuos stebuklus – agresyvius ateivius, velnio skambučius, patologinę meilę Trečiajam reichui, net to nenorint galima įtarti, kad vietinius gyventojus tikrai apėmė kažkokios haliucinacijos, todėl mums geriau grįžti prie tradicinių indų stebuklų – jogų, fakyrų, Tadž Mahalo ir kt.