Vampyrai gyvena tarp mūsų

Legendos ir mitai apie vampyrus egzistuoja praktiškai visose Europos tautose. Ir šie pasakojimai stebėtinai panašūs. Juose teigiama, kad vampyrai – tai numirėliai, prisikeliantys naktį, užpuolantys gyvus žmones ir išgeriantys jų kraują, nes šis kraujas kuriam laikui sustabdo lavono irimo procesą. Yra ir kiti požymiai, charakteringi visų „tautybių“ vampyrams – ilgos iltys, išbalusi veido oda, religinių simbolių, česnako kvapo ir saulės šviesos baimė.

Amerikiečių tyrėjas Stefanas Kaplanas, kuriam romanas „Drakula“ paliko neišdildomą įspūdį, susidomėjo europiečių legendomis apie vampyrus. Žinodamas, kad padavimai dažnai būna susiję su realybe, 1972-ais metais Kaplanas įkūrė specialų mokslo centrą, kurio veiklos tikslas buvo nustatyti ar iš tiesų egzistuoja vampyrai. Kaip mokslo žmogus, jis netikėjo, kad vampyrai yra anapusinio pasaulio būtybės, todėl ėmė jų ieškoti tarp visiškai mums įprastų žmonių.

Amerikiečių tyrėjas parengė specialią anketą ir ją išsiuntinėjo įvairių šalių gyventojams su prašymu ją užpildyti ir išsiųsti atgal. Šios apklausos dėka buvo rasta apie 2 tūkstančius žmonių, kurie paprasčiausiai negali gyventi be žmogaus kraujo. Šių žmonių vardai ir adresai saugomi mokslo centro duomenų bazėje, tačiau priėjimas prie šių duomenų yra labai griežtai saugomas, kad vampyrams nekiltų problemų su aplinkiniais žmonėmis.

Neaišku kokiu būdu, tačiau landiems žurnalistams pavyko nustatyti vieno žmogaus, įtraukto į Kaplano kartoteką, asmenybę. Tai – vyras iš Italijos, gyvenantis Umbrijoje. Žurnalistai apsilankė vyro namuose ir pabandė jį prakalbinti. Vyras sutiko papasakoti apie save tik tuo atveju, jei žurnalistai neatskleis jo tapatybės. Pasirodo, poreikį žmogaus kraujui jis pajuto, kai buvo 17-os metų amžiaus. Kraujas jam padeda išsaugoti jaunystę ir jaustis žvaliam. Tam, kad gautų trokštamo skysčio, jis niekada nepuolė kitų žmonių – vyro draugai, sužinoję apie jo potraukį, savo noru jam duoda savo kraujo. Šis vyras mažai kuo skiriasi nuo normalių žmonių. Jis tik vengia tiesioginių saulės spindulių, nuo kurio poveikio ant odos atsiranda pūslės, ir nuolat nešioja tamsius akinius.

Dabar detaliau panagrinėkime Kaplano anketą, kurią jo pasekėjai (pats Kaplanas mirė 1995 metais po širdies priepuolio) ir šiandien siuntinėja žmonėms, tikėdamiesi papildyti centro kartoteką. Anketoje klausimai gana paprasti, tik specialistai juo analizuoja ypatingu būdu.

Jei anketą užpildęs žmogus teigia, kad jo amžius yra keli šimtai metų, tokio žmogaus „kandidatūra“ į vampyrus iš karto atmetama. Nerealiu ilgaamžiškumu mokslininkai netiki ir taip atsakiusius žmones laiko paprasčiausiais šarlatanais, apsimetančiais vampyrais vien tik tam, kad atkreiptų dėmesį į savo personą.

Taip pat iš karto atkrenta ir tie žmonės, kurie dirba atvirame ore ar naktimis. Juk tikrieji vampyrai negali ilgai išbūti saulės šviesoje, o tamsiuoju paros laiku mėgsta būti vieni arba sau panašių asmenų draugijoje.

Džoelis Martinas, artimas Kaplano draugas, po jo mirties tapęs mokslo centro vadovu, pasakoja: „Anketoje yra labai įdomus klausimas – Kaip dažnai Jūs vartojate kraują ir kokia įprastinė jo dozė? Tie, kurie atsako, kad jiems būtina bent 1 1 žmogaus kraujo per dieną, tiesiog bando mus apgauti. Tikriesiems vampyrams, kaip mums pavyko išsiaiškinti, reikia visiškai nedaug – 1-2 arbat. šaukštelius per savaitę. Norėdami gauti kraujo, jie niekada nesigriebia prievartos. Kertais perka kraują iš kitų žmonių, tačiau dažniausiai kreipiasi į gerai pažįstamus žmones, papasakodami kokiam tikslui jam reikalingas kraujas. Taip jis sumažina riziką užsikrėsti kokia nors pavojinga liga“.

Niujorko mokslo centro specialistai paneigė nuomonę apie tai, kad visi vampyrai yra agresyvūs. Priešingai, tai labai ramūs žmonės, pasižymintys puikia savitvarda. Be to, vampyrai labai gerai elgiasi su gyvūnais ir vaikais. Kaip teigia specialistai, dėmesingesnių ir švelnesnių tėvų sunku rasti. Šie žmonės taip pat nebijo nieko, kas susiję su religija. Nemažai šių žmonių yra giliai tikintys, reguliariai besilankantys bažnyčioje ir ant krūtinės nešiojantys pakabintus religinius simbolius. Kalbant apie vampyrų išvaizdą, tai jie visada yra liekni, šviesios odos ir turi labai išraiškingas akis. Dar pastebėta, kad vampyrai labai retai serga ir atrodo žymiai jaunesni, nei turėtų atrodyti pagal savo metus. Gal tai dėl to, kad jų vartojamas kraujas stiprina imunitetą ir lėtina žmogaus organizmo senėjimo procesą.

Galima teigti, kad realūs vampyrai, priešingai nei pasakojama legendose, yra visiškai normalūs žmonės. Tik jie turi vieną silpnybę – kartais vietoje kavos, sulčių ar pieno nori gurkštelėti šilto žmogaus kraujo.

Kaip atpažinti vampyrą?

Kaip jau buvo rašyta, duomenys Niujorko mokslo centre saugomi gana griežtai, todėl negalime pasakyti ar Lietuvoje yra vampyrų. Mes tik galime įtarti, kad tarp 3 milijonų gyventojų gali būti toks, kuriam reikia žmonių kraujo. Jei kas nors jums atrodo „įtartinas“, paprašykite, kad šis žmogus atsakytų į testo, sudaryto Kaplano anketos pagrindu, klausimus.

Testas:

1. Ar Jūsų darbo pobūdis toks, kad daug laiko reikia praleisti atvirame lauke?
2. Ar Jūsų šviesi oda?
3. Ar Jūs esate liekno kūno sudėjimo?
4. Ar dažnai nešiojate akinius nuo saulės ir tepatės kremu nuo įdegimo?
5. Jums geriau patinka sėdėti žvakių šviesoje nei prie įjungtos elektros lemputės?
6. Jūs labai jautrūs temperatūros svyravimams?
7. Iš pažiūros Jūs atrodote jaunesnis, nei esate iš tiesų?
8. Aplinkiniai teigia, kad turite skvarbų žvilgsnį?
9. Jūs retai sergate ir vartojate vaistus?
10. Jūs neigiamai žiūrite į tuos, kurie rūko, vartoja alkoholį ir narkotikus?
11. Tamsoje Jums patinka būti vienumoje?
12. Jums nemaloni pati mintis apie tarnybą armijoje?
13. Jums patinka žalia mėsa?
14. Jūsų aprangoje vyrauja juoda spalva?
15. Jūs domitės okultizmu?

Jei žmogus sąžiningai atsakė į testo klausimus ir mažiausiai 12 atsakymų buvo „Taip“, tai yra didelė tikimybė, kad šis žmogus – tikras vampyras!